Kas verčia gėdytis

Sekmadienį kalbėjom iš šitos vietos "Aš nesigėdiju Evangelijos, nes ji yra Dievo jėga išgelbėti kiekvienam, kuris tiki, pirma žydui, paskui graikui". Romiečiams 1;16
Kas įdomu, jog Paulius rašo Romos gyventojams. O Romoje laisvė ir demokratija, tikėjimų ir religijų kiek tik nori. Vienos asketiškos, pav. vestalės saugo nekaltybę kol baigia tarnybą, kitos hedonistinės - apeigos reikalauja prostitučių apeigų. Toje pačioje Romoje vyksta bachanalijos - tam tikrom dienom gali užsiiminėti seksu su kuo nori, gali aukoti gyvulius, pjaustyti savo kūną, gali nueiti pasilinksminti ir pačiūrėti, kaip žmonės žudo vienas kitą. Viskas leistina, išskyrus viena - Evangelija yra tas dalykas, kuris verčia žmones tapti visuomenės atmatomis. Sunku suprasti, kad tokioje ištvirkusioje visuomenėje išvis galėjo egzistuota toks jausmas kaip gėda, bet jis egzistuoja. Evangelija numesdavo žmogų į pačią visuomeninės piramidės apačią, pagonių apologetai rašė - "šita šlykštynė". Todėl krikščionys laikė save "avimis skerdimui". To, beje, moko ir Biblja. Taigi, reikėjo turėti kažką, kas tave padaro tuo, kuris nesigėdi Evangelijos.
Stebėtina, kad laikai keičiasi, bet šitas dalykas ne. Gali daryti ką nori, eiti kur nori, niekas pernelyg nepriekaištaus, išskyrus viena - paskyk, kad esi ne šiaip krikščionis, ne šiaip lankai bažnyčią, o tiki Jėzumi Kristumi, iš karto patirsi tą patį - šnibždesiai už nugaros, juokeliai, šnypštimas "sektantai", ar atvira konfrontacija - arsenalas gana platus.
Žinoma, žmogiška logika tai nesuprantama - niekinamas ne koks netikęs veksmas, o pats žmogus, nors jis nieko dar nepadarė. Ir ne šiaip niekinamas, o stengiamasi apie jį ar grupę tokių pat sukurti mitus, sukelti priešiškumą o galų gale paleisti represijas. Nuo Romos laikų šitas modelis nesikeičia, pasaulis stengiasi priversti gėdytis to, kuo tu tiki.
Suprantama, kodėl taip yra, kol žmogus šiaip yra religingas, jis nepavojingas šio pasaulio kunigaikščiui, tegu lanko jis tą savo bažnyčią, tegu meldžiasi ir tegu atlikinėja visus ritualus, tai skatintina ir garbinga, juk ant viso šito visuomenė ir laikosi. Tačiau jei žmogaus lūpose atsiranda Atpirkėjo vardas, tai reiškia, kad ateina pavojus, nes Dievo žodis sako "ji yra Dievo jėga išgelbėti kiekvienam, kuris tiki"
Reikia suprasti, kad šitas priešiškumas niekada nesibaigs, nesvarbu, kaip tu besielgtum, žinoma, nesakau, kad turi teisę elgtis bet kaip. Vis dėlto - tave vers jaustis gėdingai, todėl verta išmesti iliuzijas, tipo, būk žmogus ir su tavim kaip su žmgum elgsis. Tave išjuokia, keikia ir tyčiojasi tikrai ne dėl tavo elgesio. Pasirinkimo čia nėra - nori būti išgelbėtas, pakeisti savo gyvenimą ir patirti Dievo jėgą, būtinas priedas - panieka. Beje, net ir tarp krikščionių, jei tik pradeda eiti kalba apie Dievo jėga, dažnai išgirsi tą patį šnypštimą...
Tai yra kaina, kurią moka kiekvienas krikščionis, tiek Romos laikais, tiek dabar. O kas nenori mokėti, tas ir nepatiria išgelbėjimo, o kartu ir naujo gyvenimo. Tik krikščionybė be evangelijos nepatiria paniekos, tiesa, ji neturi galios ir išgelbėti. Gėdytis nereikia - jei tave verčia jaustis nepatogiai (jei ne dėl tavo charakterio), žinok, kad Dievo jėga jau yra tavo gyvenime, galbūt tu net pats jos nematai, bet yra pilietis, kuris tai mato, todėl stengiasi visais būdais išmušti ją iš tavęs.
Todėl Paulius ir sako - romiečiai, nesigėdykit