pirmadienis, gegužės 11, 2009

Krizės auka

Ponai, aš tris paras nevalgęs, nes mūsų kaime - ekonominė krizė. Žmonės dabar suėda viską, net kaulus, nieko nebėra šiukšliadėžėse. Aš guliu po sidabražolės krūmu, žiūriu į dangų, mano akys atmerktos, sutinku savo žiaurų likimą liūdnas, bet nepalaužtas.

4 komentarai:

Zita rašė...

:)
Linai, kam krizę į kaimą įleidai?
Šuniuko gaila - daryk ką nors.

mamka rašė...

O mano šunis šiandien keliaus į kirpyklą pagaliau, nes jau beveik mėnesį neištaikom nunešt, eilės... Man va pas stilistę užtenka savaitę palaukt :0) Nuo šiandien man atostogos... O mašina pabiro, tai visi mano atostoginiai, kurių kažko vis neperveda, iškeliaus remontui... O jau buvau puikią kuklią suknutę, tokią glamžytą lininę nusižiūrėjus ir prie jos rankinuką su bumbuliukais... :0) Dar norėjau šiandien nueiti su drauge ir jos sūnuku į teatrą, į didelių vaikų spektaklį, bet tai kad pinigų nepervedė. O buvau beveik pažadėjus juos nusivesti, norėjau šiek tiek daugiau sumokėti ir tuo pačiu spektaklį pažiūrėti...
Viskas šuniui ant uodegos... :0)
Žodžiu, niekas manęs nemyyyyli ir niekam aš nereikaliiiinga... (čia visai logiška moteriška išvada, kai užpuola bėdelės :)
O mano šuo- bailys drąsuoliukas, vakar kaip tikras ŠUO- su gulbe kovojo! Oi, buvo vaizdų, tik pagrindo nufilmuot nespėjom, kaip gulbė net iš vandens išlipo, nes pati sprukau, greičiau už šuniuką! :0) Mano šuo didumo, kaip pusė gulbės sparnelio maždaug. Aš tą gulbę pašėriau, o šuniukas aplojo, nes užpavydėjo. Tada ji pasigalvojo, išlipo į krantą ir puolė tą mano suskiuką mažą. O aš puoliau irgi jį gaudyt, nes jis gulbę puola, o ta jam sprenduką nugrybtų, jei pagautų. Žodžiu, buvo ir juoko ir strioko... Paskui antrą kartą dar ji paplaukiojus atplaukė ir puolė šnypšdama. BUVO ŽAVU! :0)
Na, maitink savo pilkiuką tą ir statykis tuos namus toliau. Tikiuosi neužmetei darbų? Į pagalbą neatvažiuosiu, nesitikėk :0))))
Einu, atostogausiu kaip nors... Va tokia: niekam nereikalinga ir nemylima... :0))))))))

Linas rašė...

Nu krize ir nesaukiama suniui atejo:)
Mamka, tai gerai tau dabar - atostogausi sau, masina apsiziuredama. O gulbes tai isvis bjauraus charakterio pauksciai, pasirodo visus kitus paukscius iskrausto jei tik gali ir prieina. O tavo suo matai koks didvyris uz pusiausvyra gamtoj kovoja, turbut paskui visa vakara drebejo:)Mano tai tik griuna aukstinelkas ir guli, jokios kovos.
O del teatro, tai nieko, jei su drauge abi pasedesit, tai galesit, toki spektakli apie nemeile suruost, kad vaikas ilgai nepamirs:)
Sekmes atostogose:)

mamka rašė...

Dėl to teatro... Kadangi, pajuokaujant galima sakyti, kad kai pasaulis užveria vartus, Dievas vis vien moka praverti langą, :0) gavosi toks juokingas dalykas...
Pagalvojau anądien ramiai, kad jei nueičiau į tą spektaklį, pamatyčiau kai ką mielo ir dar, ko gero, susitikčiau tokią ponią, su kuria pabendrauju internete... Pagalvojau, pasakyčiau: "susipažinkim, tai aš..." Ir, galvoju, būtų labai malonu kelias minutes pabendrauti. Naaa, ir žinai ką?! Sėdžiu sau darbe su tokiomis kvailomis mintimis ir žiūriu- ogi ta ponia ateina sau pas mane į darbą! :0)))) Tai aš ir pasakiau taip: "susipažinkim, tai aš..." Nes aš tai žinau jos išvaizdą :0) Labai maloniai ir pasišnekėjom, daviau darbo telefoną, jei galėsiu, padėsiu jai, padarysiu nuolaidas, kokias galėsiu :0) KO-ME-DI-JOS :0)

O apie tai, kad niekas manęs nemyli, tai juokauju, šuo taigi tikrai myli... :0)
Tik knygą tokią seniai skaitytą vėl vartau, kaip vyrai iš marso, o moterys iš veneros :0) Reikėtų būtinai jaunimui perskaityt, labai juokinga ir gera knyga. Ir teisinga. Net "žodynas" yra :0)))
Pav.:
"„Niekas manęs nepastebi", — išvertus į marsiečių kalbą, reiškia: „Šiandieną jaučiuosi niekam nereikalinga. Man atrodo, kad niekas manęs nepastebi. Aišku, žinau, kad žmonės mane mato, bet aš jiems nieko nereiškiu. Manau, kad esu nusiminusi ir dėl to, jog pastaruoju metu buvai labai užsiėmęs. Suprantu — tu turi dirbti, bet kartais jaučiuosi tokia vieniša. Imu galvoti, kad darbas tau svarbesnis už mane.
Gal galėtum mane nuraminti ir pasakyti, kokia svarbi aš tau esu?"
Be šito paaiškinimo pasakymą: „Niekas manęs nepastebi", vyras greičiausiai taip supras: „Aš tokia nelaiminga. Man trūksta dėmesio. Viskas taip beviltiška. Net ir tu nepastebi manęs, o aš maniau, kad tu mane myli. Tau turėtų būti gėda. Tu toks nemeilus. Aš niekada su tavimi nesielgčiau taip, kaip tu elgiesi su manimi."
Šiaip ar taip, kartais žmonės tikrai nesusišneka :0) Bet visi nori būti reikalingi ir mylimi. Ir tai nėra savanaudiška, tai visai teisinga.
Žodžiu, skaitinėju, nes šuo jau kirpykloj, o man neramu, kai jį palieku ten... :0))