Pavasaris, brangieji, laikas skraidyti ir nektarą rinkti. Mano patarimas ir palinkėjimas - skraidykit taip greitai, kad joks fotoaparatas jūsų neužfiksuotų:)
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
"Budu bitj akuratno, no silno!" arba neformaliai, bet be pagražinimo ir be prisitaikymo
Apie mane
Pranešimai
Sekėjai
Kitur rašau:
Kaip pavadinsi, nepagadinsi
- Apologetika (35)
- Doktrinos (10)
- Eiliavimai (21)
- Mėgstama muzika (40)
- Vaizdo pranešimai (8)
- Visokie dalykai (6)
Tinklaraščio archyvas
-
▼
2009
(152)
-
▼
gegužės
(17)
- Grožis paprastas
- Trūksta lietaus
- Fotografijos visatos
- Hinani
- Moterys prie vairo
- Kai reikia atitraukti ranką
- "Sargybos bokštas" ir mirtis
- Dar viena giesmė
- Apie skraidymą
- Istorija kaip parduodamas daiktas
- Krizės auka
- Fidžis - miręs salynas pakilo gyventi
- Pavasarinis mūšis už tvarką
- Apie draugą
- Miręs Dievas
- Rankų klausimas
- Pavasaris atėjo ir prasidėjo
-
▼
gegužės
(17)
Dienoraščio įrašai
Kt.
4 komentarai:
Matau, kad bites pamėgai :)
Bet kad žinotum, kad pajaustum kaip dabar kvepia vakarais iš avilių tas nektaras.
Gal man užteks patikėsiu ką sakai, nerizikuosiu eiti artyn. Žinai, man kaip Pūkuotukui visada atrodo, kad bites piktai dzgia ir tik ir taikosi igelt:) Čia kažkokios netikros bitės ir jos neša netikra medu - murmėjo Pukuotukas, ir aš panašiai:)
Jei tai pats nufotkinai, tai puikiai pavyko ;0) O pas mano tėvus mažai bičių šiemet peržiemojo.
Bandžiau visaip skruzdėlę ryškią nufotografuot sekmadienį, bet man tai nepavyko, laksto, kaip stirnos... :0)
Ne, čia mano dukros vyriausios fotografuota, man tik paskolino, bet visa kita mano - gelynas, žemė ir t.t. taigi esu bendrasavininkis:)
Rašyti komentarą