Vakar po ilgokos pertraukos teko vesti porą pomokų mokykloje, taigi grybštelti jau pamirštos duonos.
Manęs paklausė, kaip aš galvoju, kokia pagrindinė jaunimo problema?
Vienišumas - atsakiau ir mokiniai išsižiojo, visi pagalvojo sakysiu chuliganizmas ir panašiai:)
Mano sūnus užsiregistravo viename tinklalapyje ir pareiškė:"Trys dienos - 93 draugai".:) Manau tai aiškiausiai apibrėžia šių dienų jaunimo požiūrį - draugai yra tiesiog statistika, vieni ateis, kiti išeis ir t.t. Toks požiūris visiškai nevertina vieno žmogaus, jis tampa nereikšmingas - bus kitų, tobulų, gražesnių. Tačiau išties žmogus tokiu atveju kaip tik lieka vienas. Tai yra jaunimo problema - nemokėdami priimti kaimyno mūsų jaunuoliai lieka vieniši minioje.
Kaip rodo mano patirtis, mes niekada neturi aplink savęs daug žmonių, tik kelis. Reiktų išmokti juos vertinti.
Visa laimė, kad mano sūnus dar tik trečiokas:)
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
6 komentarai:
93 draugai per tris dienas? Oho, man tai per mėnesį vos 8 paviko susirast :)
O realiai tai nei vienos naujos pažinties tik atsinaujino nutrūkus prieš 17 metų draugystė. Tai džiaugėmės po tiek metų vėl pažinę viena kitą. Įdomu ar po kiek metų sutikę interneto platybėse savo buvusį draugą taip džiaugsimės?
zita
nu jo jo jo draugų daug nebūna
Virtualus bendravimas ypac zalingas vaikams teigia mokslininkai, kadangi bukina zmogaus jausmus, ''zombina'' zmogu, del to realiame gyvenime zmogus nebesugeba normaliai dziaugtis, myleti.. Dabar milijonai zmoniu gyevena antra virtualu gyvenima, perka virtualius (realybeje neegzistuojancius, realios naudos neduodancius) daiktus, pvz. puslapyje sekond live galima nusipirkti puodeli kavos, isteigti savo valstybe ir t.t.
Moklslas atvere galimybes, bet idomu kaip zmonija sias galimybes isnaudos...:)
vat valstybe savo isteigt turbut kiekvieno vyro svajone, noreciau ir as - vadintusi Ciaplandas
Bet šiaip ar taip, tave, Linai, laikau bene vieninteliu savo internetiniu draugu. :0) Nors retokai parašau, jei pretenduoju į draugus :0)
Galvoju, kodėl? Man atrodo:
1) Tu žiūri į mane tiesiog kaip į pašnekovą;
2) Jei labai ilgai neparašau, man atrodo, tu prisimeni, kad aš kažkur esu ir tau bent trupinėlį rūpi, gyva aš ar ne :0)
3) Tu nebijotum susitikti manęs realybėje;
4) Galėčiau pasakyti tau savo tikrą vardą, pavardę ar el. adresą nebijodama nenormalių pasekmių;
5) Kalbu ne su vaiduokliu, bent marmūzę mačiau nuotraukoj;
6) Nei tau iš manęs, nei man iš tavęs nieko nereikia, išskyrus pokalbį.
Tiesiog čia rašydama aš nesijaučiu NIEKUO, jaučiuosi moteriške, kaip moteriške ir tiek. Todėl, net jei neparašau, man rūpi, ar tau viskas gerai... Sėkmės!
Aišku, yra ir kitokių žmonių, su kuriais bendrauju. Bet kažkaip tikriausiai ten pusiausvyros nėra. Vienur man labai rūpi, bet aš nelabai rūpiu ir jei manęs neliktų, niekas per daug nepastebėtų. Kitur atvirkščiai... :0)
O pas mus ką tik žaibavo ir griaudėjo!!!!!
Oi Mamka, tu man tikrai didelis draugas ir parasei labai teisingai neturiu net ka pridet viskas i taską. As tai noriu, kad santykiai butu tokie askūs, o ne kitokie. Beje, siuo atveju ar tu moteris, nieko nekeicia. Žmonės arba susikalba arba ne.
O kai ikursiu savo valstybę, salia tau parupinsiu kokią salą(kad uztektu vietos tau ir suniui), Mamlandu pavadinsiu.:)
L
Rašyti komentarą