Celibatas nūnai yra smarkiai aptarinėjamas dalykas. Katalikų bažnyčios 12 amžiuje įvestas draudimas tuoktis šios organizacijos tarnams galioja iki šiol. Protestantiškose šalyse į tai žiūrima kaip į tam tikrą keistenybę, kai organizacija kišasi net į lytinio gyvenimo sferą, katalikiškose - kaip į atsidavimo Dievui sąlygą ir auką.
Tačiau Dievas tokios aukos nereikalauja. Atvirkščiai, Biblija ĮSAKO, kad bažnyčios tarnai turi būti vedę - kai kurie apaštalai turėjo žmonas, o vykupams tai buvo pagrindinė sąlyga, norint vyskupauti Dievo bažnyčiai. "O vyskupas privalo būti nepeiktinas, vienos žmonos vyras... geras savo namų šeimininkas, turintis klusnius ir tikrai dorus vaikus. Jei kas nesugeba šeimininkauti savo namuose, kaipgi jis rūpinsis Dievo bažnyčia? 1Tim 3;2
Toks pats reikalavimas ir diakonams:"
"Diakonai tebūna vienos žmonos vyrai, gerai prižiūrintys vaikus ir savo pačių namus".
Va taip kalba Dievas apie savo bažnyčios tarnautojus.
Iš kitos pusės pakankamai aišku, kad jei bažnyčia nusispjauna į Dievo žodį, ji nebėra Dievo bažnyčia ir bijoti jos nėra ko. Kieno ji tada? Nežinau, bet Dievo bažnyčia klauso Dievo. Ir kompromiso šitoje vietoje nėra - atvirai ir įžūliai sukylama prieš Dievo nustatytą tvarką
Tai šiaip organizacija, kuri turi savo įstatymus ir jais vadovaujasi. Žinoma, organizacijai patogiau, kad jos tarnai tetarnauja jai, o ne šeimai ir visuomenei per šeimą. Bet tai yra pačios organizacijos reikalas, kitus, o ir mane tai liečia tik tiek, kad šitie tarnai, patys neturėdami žalio supratimo apie šeimą, vaikų auginimą, labai mėgsta kištis į šeimos gyvenimą, prastūminėti įvairius įstatymus ir dar besideda šeimos ekspertais. Todėl dėl blaivumo ir aš siūlyčiaujiems celibatą pasinaikinti, kitaip pragystų. O su Dievu, kad neleidžia žmonėms tuoktis, Vatikanas dar išsiaiškins, manau.
Išvis celibato klausimu nėra niekas geriau pasakęs už Martyną Liuterį.
"Šeima šimtą kartų švenčiau už celibatą".
Ir aš tam pritariu 100 procentų.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
32 komentarai:
http://www.straipsniai.lt/tikejimo_zodis/puslapis/5307 as asmeniskai katalikybes nevadinu krikscionybe, o 325m imperatoriaus Konstantino vykes bandymas pratesti Romos imperijos gyvavima. Vatikanas miestas ant 7 kalvu, moteris Biblijoje simbolizuoja baznycia, tai apreiskimo knygoje aiskiai parasyta apie moteri ant septyniu kalnu, ji dar turi dukteris baznycias isejusias is katalikybes, Dievas kviecia iseiti ir neistvirkauti su jomis, grizti prie gryno Zodzio, laikyti nesuteptus savo protus dogmomis ir organizaciju programomis, nes Dievui nereikalingi mulai(hibridai) (sukryzminta sekla neduoda vaisiaus, Viespati nese grynaveislis asiliukas, taip ir mes turime nesti Viespati-Zodi savo protuose ir sirdyse..Zodis buvo Dievas- zodis yra isreiksta mintis, o kokios pas asmeni mintys toks jis ir yra, todel tik Zodziu galime pasikliauti, nes viskas praeis, bet Zodis nepraeis...
Na taip, Žodis tikrai nepraeis, su tuo sutinku. Bet kas gi šiais laikais jo beklauso? Man tai eiti niekur nereikia, nes mane iš visur ir taip išmeta, eiti niekur nereikia:)
Abraomas isejo is savo tevo namu, Izraelis isejo is Egipto, Paulius ir mokiniai isejo is judaizmo, siuo laiku Dievo tauta iseina is motininines baznycios(kataliku)per 1500 metu jos valdymo suformuoto poziurio i Dieva. Jezus sake as esu aviu vartai, logika mums sako jei nori kazkur ieiti tai neimanoma sio veiksmo atlikti jei pries tai neisejai is kazkur. Gali sedeti savo kedej ir iseidamas is savo minciu ieiti i Dievo- mintis i Jo karalyste, o Jo karalyste yra Jo tauta, nes kai zmogus palieka savo mintis ir isileidzia Zodi- jis tampa sventykla... Jis padaro mus karaliais ir kunigais..:)
tas isejimas kartu yra ir grizimas prie Zodzio, nes dabar galva gali susisukti nuo daugybes konfesiju...pvz. parasyta , kad zmones tures zenkla ant rankos arba kaktos, visas taip vadinamas krikscioniskas pasaulis kliedi, apie svicus(mikroschemas) kurias ruosiasi kaip id imontuoti rankoj ar kaktoj po oda, bet zenklas ant kaktos tai mastymas, o zenklas ant rankos tai darbai. tai ant kiek zmoniu mastymas zmogiskas, kaip Jezus sake kas negers mano kraujo ir nevalgys kuno.. zmones maste zmogiskai ir del to Jis jiems buvo suklupimo akmuo, jie nesuprato, kad Jis tai Zodis tapes kunu ir kad Zodziu reikia maitintis, lygiai tas pats vyksta siandien, kaip biblija ir teigia nieko naujo po saule :)
nu viskas kaip ir taip, ale kodel tas karalius ir kunigas anonimas tai nesuprantu;)
anonimas-tadas tadui.j@gmail.com
klausimas kuo skiriasi katalicizmas(politine organizacija nuzudziusi milijonus zmoniu..kaip-pvz.komunizmas) ir kitos dukterines organizacijos?
Katalikybe>liuteronai>babtistai>metodistai>sekmininkai....ir kitos toje aplinkoje gimusios grupes.
Biblija teigia, kai is namu isvaromas demonas, namai buna issluoti, sutvarkyti, tusti, bet demonas klaidzioja bevandenese vietose ir sako sau grisiu i savo namus, pasikviecia 7piktesnes dvasias, grizta i namus randa juos ispuostus ir t.t.
Liuteronai isejo is katalikybes, issitustino, apsivale- gavo apreiskima, kad tikejimu bus isgelbetas zmogus, jie turejo eiti toliau i pazadetaja zeme-Zodi, bet organizavosi ir numire, Dievo Dvasia, kaip ugnies stulpas vede izraeli, taip savo tauta isvede is katalikybes, is liuteronu, is babtistu, is metodistu, is sekmininku tolyn i pazadetaja zeme-Zodi, bet pazekime kas darosi su tais kurie valge vakarykste mana, kurioj kirmeles. Biblija sako, kad tie namai, kurie tusti isvalyti, jei juose nebus sargybinio, nebus Dievo Dvasios, kuri veda i Zodi, ateis senasis seimininkas ir dar atsives 7draugus... man skaudu matyti visas tas organizacijas pavergusias milijonus zmoniu, laikancius savo programu ir dogmu gniauztuose vargsus zmones.Sekmininkams emocijos ir Sventosios dvasios dovanos(be Sventosios Dvasios) yra svarbiau uz Zodi dovanu Daveja, svarbu tureti Jauniki, o ne Jo turtus. Dabar paprastiems zmonems biblija yra papiktinimas, nes babele su savo dukrytem atliko savo darba,davede zmones iki to, kad sie Dieva isivaizduoja, kaip dede daranti stebuklus...bet jaunikis siuncia dovanas tam, kad nuotaka atkreitu demesi i ji ir taptu jo dalimi, susijungtu su juo, sio meto zinia yra tokia, kad zmogus turi tapti Zodziu, tapti Zodzio sventykla, kaip ir Jezus buvo Zodzio sventykla, kuri per 3dienas buvo atstatyta...
nu taip vedant grandine tai lieka tik vienas viespaties pranasas kurio motina su dukrytem nepaciupo kažkaip:) Juokauju.
Gydytojo profesija zinai kuo pavojinga? Gydydamas ligas gali uzsikresti pats:)
Na,Linai,cia tu ir uzvedei tema!Matai,kas komentaruose daros?Cia nei dede su teologine kepure sito mazgo neispainios:)Pasirodo yra dar pogrindzio pamokslininku,kurie blog'u erdve,kaip sakykla naudoja,nes naturali auditorija nesusirenka:))
Sveikas Ramaske, gali ir tu pasinaudoti, padiskutuosma, paklausysma tavys, zinai gi is zagranicos zmogaus nuomone visadu svaresnė:)
Manau, kad niekas neliepia eiti į kunigus, jei norisi vesti. Diakonauti galima, jei visgi tarnauti bažnyčiai yra trauka. Bet taip pykti gal nereikia... :) o jei taip trukdo, tai pereini į kitą konfesiją tada ir neburnoji :D
Nu jo Jurgita, esme tai ta, kad Naujajam Testamente nera net tokios tarnystes kaip kunigas, tai katalikai sau sisgalvojo tokią ir iš Senojo testamento persikėlė:) Yra vyskupai ir diakonai.
Beje, nepamiršk, kad i seminarijas stoja niolikiniai, tik veliau susigaudantys, ko jie nori ir ko nenori gyvenime. Atsimokę seminarijoj, jie suparalyžiuojami sistemos, nes nieko gyvenime dirbti nemoka. Taigi tai nera taip paprasta.
As ir pats vesti uzsinorejau tik 25:)
Bet esminė problema ta, kad organizacija, besiskelbianti vienintele Kristaus atstove, visiškai neklauso Kristaus. Ką tu galvotum apie mokyklą, kurioje visą laiką aiškinama, kad mokytis nereikia?:)
L.
Na klausimas sudėtingas, vertas III Vatikano susirinkimo. :) o šv. raštą lygiai taip pat galima traktuoti, kalbant apie kunigystę ir celibatą. Žodžiu kaip kam patogiau, pastebėjau.
Kaip suprantu du klausimai svarstomi - kunigystės pagrįstumo ir celibato.
1. Apie įjungimą į luomą žr. Žyd 5, 6; 7, 11; Ps 110, 4.
Kristus taip pat kaip aukščiausiasis kunigas meldžiasi 'melchizedeko būdu' Žyd 5, 10.
2. O apie celibatą dar Mt 19, 12.
Nesijaučiu kompetetinga svarstyti tokį klausimą, čia mes spekuliuojam ir tiek. Bet mano nuomonė taip pat yra ta, kad leistų kunigams tuoktis, kaip tarkim provoslavų tėvams, nors tik vieną kartą, bet vistiek geriau nei nieko :)))
Na Jurgita, šiuo atveju pasakysiu, kad nėra Biblijoj nė vienos vietos, kuri verstų kažką daryti, ko žmogus nenori, kas liečia jo asmeninį gyvenimą - ženytis, nesiženyti,turėti ar ne lytinių santykių, turėti vaikų ar ne. Įspėjimas užrašytas Biblijoje žiaurus:
"Dvasia aiškiai sako, kad paskutiniais laikais kai kurie atsitrauks nuo tikėjimo, pasidavę klaidinančioms dvasioms ir demonų mokymams, veidmainingiems melo skelbėjams, turintiems sudegintą sąžinę, draudžiantiems tuoktis, liepiantiems susilaikyti nuo maisto, kurį sukūrė Dievas, kad jį su padėka priimtų tikintieji ir pažinusieji tiesą".1 Tim 4;1-3
Pasakyta, draudimas tuoktis - iš demonų.Ir nemanau, kad čia tik šposas.Beje, pas provoslavus teisingai, kas nori veda, kas nenori - ne.Tai yra Biblijos standartas
O apie luomą nėra ko net kalbėti - NT nebėra jokių luomų, ant Golgotos kryžiaus Jėzus panaikino visus luomus, kurie susiję su įstatymų, nebėra šventikų, nebėra Aarono kunigystės. Nuo tada - kiekvienas krikščionis - karališkasis kunigas. Ką tai reiškia? Nebėra tarpininkų, kurie už tave nueitų pas Dievą, tu pats esi tas kuris eini tiesiogiai ir aukoji. tai ka mes kataliku baznycioj matom kaip tarnavima kunigu yra senojo testamento tarnavimas - zmogus vis dar isivaizduoja kad yra tarpininkas
"Nes yra vienas Dievas ir vienas Dievo ir žmonių Tarpininkas – žmogus Kristus Jėzus,
kuris atidavė save kaip išpirką už visus, kad būtų paliudytas reikiamu metu".
1Tim 2;5
Negali būti kito tarpininko, sako Biblija.
L
Bet kunigas tik piemuo, tarnas, turintis tam pašaukimą, o ne tarpininkas. Kas yra paskutinė vakarienė? Juk taip įsteigtas Eucharistijos sakramentas, ir kunigas, tarsi Jėzus, per mišias, taip pat dalija duoną... Ir net nenusisukęs, kaip kažkada, ir ne kaip provoslavai nusisukę nuo žmonių tai daro, o prieš žmonės, kaip ankstyvieji krikščionys. Petras buvo uola, Jėzaus įpėdinis. Ant jo pastatyta bažnyčia, ar ne? Bet kiekvienai mažai bendruomenei reikia piemens, vienas jis nesusitvarkytų. Nesuprantu tokio priešiškumo kunigams esmės. Tai kad koks pavienis kunigėlis susireikšmina iki nežinia ko, ir vaizduojasi esąs tarpininku ar kažkokiu privilegijuotu, tai tik jo reikalas. Jis irgi tik žmogus. O šv. rašto negalima ištraukti sakinio iš konteksto, tam yra šv. rašto studijos, rekomenduočiau A. Rubšio "Raktas į senajį testamentą", "Raktas į naująjį testamentą". Dar ir pati perversiu, nes senokai tai dariau. :)
Nu Jurgita tu cia pavarei - visa teologija vienu komentaru, taip tiesiog neimanoma:)
Bandysiu dalim.
Pirma visos katalikiškos knygos rašomos taip, kad atiktų doktriną, todėl vargu ar rasi ką nors, kas parodytų kas išties yra Biblijoje
Rašai:" Bet kunigas tik piemuo, tarnas, turintis tam pašaukimą, o ne tarpininkas. Tai kad koks pavienis kunigėlis susireikšmina iki nežinia ko, ir vaizduojasi esąs tarpininku ar kažkokiu privilegijuotu, tai tik jo reikalas".
Brangi Jurgita, tu tiesiog neišmanai katalikybės. Pažiūrėk į bet kurį katekizmą ir pamatysi, kad katalikų kunigas yra tarpininkas, o ne šiaip koks ganytojas.
Gali netikėti, tačiau paklausk savęs, ar tau Dievas gali tiesiogiai nuodėmes atleisti?
Atsakymas pagal kat. teologiją - NE, tik per kunigą. Todėl neina kalba apie vieną susireikšminusį -jie sakosi esantys tarpinkai, be kurių nė vienas dangun negali patekti ir bendrauti su Dievu susivienydamas- tu, beje, irgi.
Rašai:"Kas yra paskutinė vakarienė? Juk taip įsteigtas Eucharistijos sakramentas, ir kunigas, tarsi Jėzus, per mišias, taip pat dalija duoną...".
Na turėtum žinoti, kad kunigas per mišias dalina ne DUONĄ, o patį Jėzų Kristų aukoja Dievui o paskui Jėzų dalina žmonėms. Katalikai kaskart susirinkę per Mišias aukoja Jėzų Kristų, jeigu neteko girdėti. Galima net nusipirkti, kad Jėzų paaukotų dėl ko nors, pav, kad moksluose sektųsi.
tai toli gražu ne toks papastas ir logiškas veksmas kaip norėtum - to, pagal teologija negali padaryti paprastas žmogus, o tik tarpininkas. Vėlgi, pasižiūrėk katekizmą, rasi "bekraujė auka", kas prilyginama Golgotos aukai. Aš tai pavyzdžiui neįsivaizduoju, kad sveiko proto žmogus norėtų ką nors aukoti. Tai tas pats kas stovėti Golgotos papėdėj ir šaukti:"Ant kryžiaus jį"
Rašai:"Petras buvo uola, Jėzaus įpėdinis. Ant jo pastatyta bažnyčia, ar ne?".
Jei bažnyčia pastatyta ant Petro, tai ji žmogaus bažnyčia.Ar ne taip?
Dievo bažnyčia pastatyta ant Jėzaus, žmogus neturi jokios dalies čia.
O jau mums rinktis, kas prie dūšios - bažnyčia ant Petro ar ant Dievo sūnaus.
Linas
Na, manau, neprieisim visgi bendro kažkokio sutarimo, nes kiekviena pusė laikosi savo tvirtai įsikibus :)) pažįstu aš tą katalikybę geriau nei Jums atrodo, todėl ir leidžiu sau čia sapalioti. Linai, jei Jūs gerai įsiskaitėt vatikano II ir kataliku to didžiojo katekizmo tekstus, ne kokias ten brošiūrėles carines, tai aiškiai pasakyta, kad kunigas yra tarnas.
Išpažinties, o tiksliau sutaikinimo sakramentas irgi kliūva daug kam. "Kam atleisite nuodėmes, tam jos bus atleistos"... Nepamenu tik dabar nei sk. nei eil. Atleidžia Dievas. Kunigas tik teikia sakramentus. Sutaikinimo sakramento išaiškinimas irgi labai platus. Be šansų jį trumpai aptarti, žinoma...
Dėl aukojimo - PATS Kristus už mus aukojasi, o ne žmonės aukoja Jį, žmonės aukoja savo prašymus, maldas, padėkas, kasdienybę, vargus, džiaugsmus. Pirmą kartą girdžiu, ir niekur nerasite katalikų dokumentuose užrašyta, kad mes aukojame Jį. Prašyčiau be šmeižto ;)
Na o kaip Jus traktuojate tuos šv. Rašto žodžius, "Petrai, esi uola, ir ant tavęs pastatysiu bažnyčią, ir jokie pragaro vartai nenugalės"?
Bažnyčia - Kristaus. Mes to mistinio Kristaus Kūno nariai, visi esame viena, visi esam bažnyčia, tiek bendrai, tiek kiekvienas atskirai. Tik Jėzus norėjo po savęs palikti krikščionių bendruomenei, avių bandai, piemenį, kaip aš suprantu.
Ačiū už kitokią nuomonę, tai yra įdomu ir priverčia pamąstyti.
O beje, tik smalsumas - kokiai konfesijai priklausote? Jei nenorite, neatsakykite. :) Aš atėjau į katalikybę prieš 15 m.
Va kaip apibrežiama kunigystė - "Kunigas yra Katalikų Bažnyčios dvasininkas, gavęs kunigystės šventimus. Kunigas yra Dievo tarnas, tarpininkas tarp Dievo ir tikinčiųjų".
Didysis katekizmas "1566 „O svarbiausios jų šventojoje tarnyboje yra eucharistinės apeigos arba eucharistinis susirinkimas (synaxis); tada jie veikia atstovaudami Kristui ir skelbia Jo paslaptį, jungia tikinčiųjų maldas su jų Galvos auka".
taigi, be kunigo katalikas net negali melstis nes tavo maldos nebus net sujungtos su Kristumi. Be tarpininko katalikai žuvę:)
"1584 Kadangi galutinai pats Kristus veikia ir išgano per įšventintąjį tarną, pastarojo nevertumas netrukdo Kristui veikti".
Taigi brangi Jurgita, Kristus tave išganyti ir veikti gali tik per kunigą, beje katekizmas sako, kad jis gali būti bet koks moraline prasme:)
Na Jurgita, negerai oi negerai ginčytis su katalikišku katekizmu:)
Aišku, prie tokių dokumentų dirbo masės žmonių,kurie labai apgalvotai derino, pripynė formuluočių ir visokių kitokių dalykų, tačiau vis dėlto esmė nesikeičia. Tai ką tu rašai - tai daugiau tavo pačios įsivaizdavimas ar noras, kad taip būtų.
Rašai"Dėl aukojimo - PATS Kristus už mus aukojasi, o ne žmonės aukoja Jį, žmonės aukoja savo prašymus, maldas, padėkas, kasdienybę, vargus, džiaugsmus. Pirmą kartą girdžiu, ir niekur nerasite katalikų dokumentuose užrašyta, kad mes aukojame Jį. Prašyčiau be šmeižto ;)"
Kristus ne aukojasi, o jau pasiaukojo, antrą ar tūkstantąjį kartą niekas neturi teisės jo aukoti.Štai pažiūrėk, mišios - ta pati Golgota(iš DKBK)
"1545 Atperkamoji Kristaus auka yra viena, paaukota kartą visiems laikams, tačiau sudabartinama eucharistinėje Bažnyčios aukoje".
Kaip nori vartyk, esmė nesikeičia - ta pati auka, tik kita forma.
"Na o kaip Jus traktuojate tuos šv. Rašto žodžius, "Petrai, esi uola, ir ant tavęs pastatysiu bažnyčią, ir jokie pragaro vartai nenugalės"?
Pirmą koks gali būti traktavimas - uola Biblijoje vadinamas ne koks žmogus, o pats Kristus.
Dievas nieko nestato ant žmogaus, nes Biblija sako:"Prakeiktas kiekvienas, kas pasitiki žmogumi".
Kaip tu įsivaizduoji ant žmogaus, kūno ir kraujo, pastatytą bažnyčia, kurios pragaras nenugalės?
Antra, negali būti jokio istorinio perėmimo, palikuonių, nes tai būtų ta pati žydų kunigystė, kurią Kristus panaikino.
trečia tai susiję su graikų kalba,čia yra tam tikras žodžių žaismas tarp petra(uola) ir petros(akmenėlis) šitą vietą tau reikia susirašti graikiškai pačiai, nes manim vis tiek nepatikėsi ir pažiūrėti:). Žinai, kad Biblijoje Petras dažnai vadinamas Kefu. Tai reiškia ne UOLA, o akmuo.
Jėzus sako:"Petrai, tu esi akmuo, o ant šitos uolos aš pastatysiu savo bažnyčią".
Kas ta uola? Tai, ką Petras pasakė Jėzui - "Tu - Dievo sūnus"
Atidžiai įsiskaityk į šitą vietą: "Tada Simonas Petras atsakė: “Tu esi Kristus, gyvojo Dievo Sūnus”. Jėzus jam atsakė: “Palaimintas tu, Simonai, Jonos sūnau, nes ne kūnas ir kraujas tau tai apreiškė, bet mano Tėvas, kuris yra danguje.
Ir Aš tau sakau: tu esi Petras, ir ant šios uolos Aš pastatysiu savo bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės.Mato 16 skyrius
Jėzus pasakė:"Palaimintas tu, Simonai, Jonos sūnau, nes ne kūnas ir kraujas tau tai apreiškė, bet mano Tėvas, kuris yra danguje".
Taigi, ta uola yra tai, ką Jėzus pavadino "Tėvas apreiškė" - Dievo apreiškimas žmogui apie Sūnų. Be šito apreiškimo niekas negali tapti krikščionimi.Žmogų Kristaus mokiniu padaro ne apeigos, ne sakramentai, ne nuoširdumas, ne darbai, ne gėris- o Dievo apreiškimas jam apie savo Sūnų. Aš matau, kaip tai vyksta praktikoje.
Tai yra uola, ant kurios žmogus stovi ir išties niekas negali nugalėti jo tikėjimo. Be šitos uolos ką nori žmogui daryk, beviltiška, jis tebėra pražuvęs.Todėl ir krikščionybė nėra konfesijos reikalas, o apreiškimo reikalas.
O aš pats tai kad nelabai žinau, kokia mano konfesija, esu tiesiog krikščionis, bendrauju su visais, kurie su manim bendrauja. Mūsų susirinkimas gal artimiausias sekmininkams, charizmatams.Vienintelis apreiškimo šaltinis ir vadiovas yra Biblija. To, kas parašyta laikomės, ko nėra parašyta, tą atmetam, taigi stengiamės gyventi paprastai ir gerbti Dievo žodį, juk žinai, kas parašyta.
"Pradžioje buvo Žodis, tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas.
Jis pradžioje buvo pas Dievą.
Visa per Jį atsirado, ir be Jo neatsirado nieko, kas yra atsiradę.
Jame buvo gyvybė, ir gyvybė buvo žmonių šviesa". Jono 1
Dievo nerasi bažnyčioj ar pastate, bet visada - savo Žodyje, nes Dievas yra Žodis. Tai yra svarbiausias principas mums.
Kad ir kokie garbūs žmonės bando iškreipti, istorikai aiškina, kad "taip jau tradicija susiklostė", puikiai žinau, negerbi Žodžio - negerbi Dievo. Trečio kelio nėra.Tikėjime turi būti arba pagal Bibliją arba visiškai nesvarbu kaip yra kitaip.
Juk Jurgita žinai, kad savo kelią pakreipus vienu procentu mažu niekingu niekada nepateksi į tikslą.
Tikiuosi atsakiau:)?
:)) ačiū. Na, aš išmokusi kitokį traktavimą, tai jau vargiai ar persiorientuosiu. O malda tiesiogiai, per jokį ne per kunigą. Tik Eucharistijos šventime nebent 'per kunigą', nes bendruomenė meldžiasi kartu. Apie kunigystę aiškiausias sakinys 1551 "Kunigystė yra tarnystė. "Tos pareigos, kurias Viešpats pavedė savo tautos ganytojams, yra tikras tarnavimas". ir t.t.
Na Jurgita, manau tau laikas suprasti, kad svarbu, ką sako Biblija, o ne katalikų, provoslavų ar evangelikų katekizmai.
Apie kunigystę tu pasiimti tik tai, kas tau priimtina, bet nenori matyti, kas neatitinka tavo supratimo, Tokį diskomfortą patiria daugelis katalikų, tai nieko naujo iš esmės. Kunigystė, kuri yra katalikų bažnyčioj neatitinka jokių Biblijos standartų. netiki, įsivesk paieškoj NT žodį "kunigas" ir pasižiūrėk - nerasi jokių tarpininkų, nerasi specialių šventinimų ir t.t.
O dėl traktuočių tai šiuo atveju esu kategoriškas. Suprask, kai kalbam apie tiesą, tai ne pasirinkimo reikalas - valgau makaronus su prieskoniais arba su dešra. Tiesa neduoda pasirinkti. Ji tiesiog arba yra arba tai jau nebe tiesa. O pusinės tiesos"del ramybės" man nereikia, aš atmetu tokius niekus - tai laiko ir gyvenimo gaišimas. Jau nekalbant kad esi pavojingoje padėtyje - su konfesijom gali flirtuoti, bet su Dievu nepažaisi. Aš savo laiku bandžiau, daugiau nenoriu. Todėl sakau - kas parašyta, parašyta,tai privaloma, o visa kita - iš piktojo.
Biblija sako, kad net Senojo Testamento laikais "Jie gėrė iš dvasinės juos lydinčios uolos, o ta uola buvo Kristus".1 Kor 10;4
Nėra ir negali būti kitos uolos.Šiuo atveju katalikybė pati pasisako, kad su Kristum mažai bendro turi - ji ant kitos uolos pastatyta.
Petras už galvos griebtųsi sužinojęs, kad iš jo uolą stengiasi padaryt. Va kaip reagavo apaštalai į panašų įvykį :"Sužinoję apaštalai Barnabas ir Paulius perplėšė savo drabužius ir puolė į minią,šaukdami: “Vyrai, ką darote?! Juk mes tokie patys žmonės kaip ir jūs". Apd 14
Petras buvo toks pats žmogus kaip ir tu arba aš.
O tau rinktis, kas tavo uola - Kristus ar Petras ir ko klausai.
tai vis tokie patys, gi ne dievai esam... aišku, kad Kristus centre. bet man reikia dvasios tėvo, nes esu perdaug silpna, ir ne tiek kompetetinga, nei hebrajų moku, nei graikų, tai pasitikiu Rubšio ir Kavaliausko vertimais, nes jie mokėjo tas kalbas, nes vaikščiojo Jėzaus pėdom, pažino kultūrą, to meto sampratą, papročius, žmonių pasaulėžiūrą ir kaip jie vienus ar kitus dalykus suprato. Pažodžiui negalima suprasti. Nes tada išeina kad moteris iš Adomo šonkaulio, ir kad turi nuolankiai tarnauti vyrui, ar ne?? :) nebūkim juokingi.
Komentarai už tekstą vertesni niekada nebūna.Tu sakei, kad gali melstis ir be tarpininko, tai ir prašyk Jėzaus, kad tau parodytų, kas parašyta. Manau, tu jau didelė mergaitė ir gali būti savarankiška, be to, Jėzus sakė:"Nieko nevadinkite tėvu, nieko nevadinkite mokytoju". Tiesiog klausk ir pasitikėk, kad rūpi Dievui, ir Jis tau atsakys, jei žinoma, tau reikia atsakymo. O išsilavinimas, apsiskaitymas tai jerunda - išplečia mūsų pažinimą, bet prie Dievo nepriartina. Gyvenimas ateina iš Dievo žodžio. Jaučiu tiek, kai tu rašai, kad tau Jurgita, nepaisant visos religinės patirties, reikia pradėti nuo pat pradžių - atgailauti už savo gyvenimą, nepasitikėjimą, ir prašyti, kad Jėzus realiai įeitų į tavo gyvenimą. tau reikia atgimti iš aukšto. Tada turėsi Dvasios Tėvą, kuris visada bus su tavimi. Žinai, man vyriausios dukros net auklėt nereikia, ji turi Auklėtoją. Vieną dieną pareinu, indai suplauti, kambariai sutvarkyti, o kariaudavau prieš tai, tai net nustebau. O ji sako:"Negaliu pasipriešint, Šventoji Dvasia stumia tvarkyti". Nuo to laiko nereikėjo primint nė karto. Gal tau pasirodys ir keista,ką rašau, tačiau žinok, kad Dievui rūpi, kokie mes esame, ir Jis leidžia patirti, kas yra svarbu jam. Tu taip pat svarbi Jėzui, Jis myli tave be sąlygų ir nori dalyvauti tavo gyvenime labai arti ir pats asmeniškai tave mokyti - per daug didelė kaina, kurią Jis už tave sumokėjo, kad dar kažkam patikėtų."Ir kiekvienas bus mokomas Dievo",- toks yra Biblijos pažadas.
Taip, tai malonė, apie ką tu kalbi. Taip aš rūkyt mečiau, be jokių spazmų. Kažkas meta badytis, ir dar visokių prisirišimų atsikrato. Tas yra nuostabu. Rodo tam tikrą išsilaisvinimą. O maldos formų įvairių yra, ir visokias praktikuoju, tiek bendruomeninę, tiek individualią, kai savo kambarėly užsidarai... Tikėjimas tikrai kiek atvėsęs, ne tas kaip po atsivertimo. Nes daug klausimų neatsakyta. Nepasaint visų fundamentinių, dogminių, o juolab moralinių teologijų. Bet tiesiog norėjau patikslinti kai kuriuos traktavimus, nes būna, kad iškreipia tą katalikybę ir padaro kaip monstrą... Tai sėkmės Tavajam kely, Linai;) aš tikiuosi atrasiu dar savąjį....
Na neskubek dar sekmes linketi. Ne viska dar pasakiau tau, Dievas viską žino apie tave. kai ką turiu tau pasakyti. Pirma, Jis mato, kad tu esi kaip vaikas, todėl Jis laukia, antra, kad norėtum, kaip čia aiškiau pasakius, kad tavo jausmai būtų gyvesni.
tai aišku, kad mato.
Nu tai liuks. Rizikuoju ikyrėti:) O dėl atsakymų, tai turi žinoti, kad tėra vienas atsakymas - Jėzus. Galbūt tu kažkuo susižavėjai, įvyko pokyčiai, žmonės ir kai krišnaizmu susižavi daug ką padaro. Tau reikia pažinti Jį, kitaip atsakymų ir nebus.Jėzus yra galutinis atsakymas. Kol jo negausi, nenusiramink. Išmesk savo religinę patirtį, prašyk jo jėgos, ir gausi.Viskas daug paprasčiau negu tu galvoji.
L
PS stegsiuosi nepristoti:)
:) nu aš savo natūra nesu labai charizmatiška. pas man per teoretizavimus visks ateina. o to svisos euforijos tai ne man. realybė ne euforinė. gerai jei pavyksta įprasmint kažkaip šią dieną, o principe tas žmogaus gyvenimas... čia buvo čia nebėr. dulkės i tiek. ai, bet gal jau nebeplėtosiu, nes nepabaigsim niekada :))))) aš nepiktai, šiaip, sunkiai prasmę matau.
Nu taip, žinai pas mus tokia mergina ateina, tai ji pirmus du mėnesius nekalbėjo, tik verkdavo atsisėdus arba tylėjo, iki tol neįsivaizdavau, kad žmogų gali taip užspaust gyvenimas. Bet Dievas yra El Šadai - Visagalis. Aš beje irgi esu racionalistas pagal prigimtį,bet man įdėjo gyvą širdį:) Gyvenimas ateina iš Žodžio, turi imti Bibliją ir ieškoti, ką tau numatęs Viešpats, teologija palauks, tau reikia paties gyvenimo.
nu man irgi davė širdį, ir dar realų suvokimą, kad viskas labai trapu ir laikina. tai va i neišsprendžiu, kam tada viskas.
ot duodi, toks supratimas žmogui ateina tada, kai Viešpats rodo - tau reikia išsigelbėti, nes nežinai, kas rytoj bus.Vadinasi kažkur kažką atidėliojai tol, kol pavargai pati
ka neturiu aš ką atidėliot, nes nežinau ką turiu padaryt.
Na aš čia ne apie darymą, tiesiog pergalvok, tai vidiniai dalykai, kažkokį vidinį sprendimą užvilkinai.o
Rašyti komentarą