va tap atrodo zidinys iš šono.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
"Budu bitj akuratno, no silno!" arba neformaliai, bet be pagražinimo ir be prisitaikymo
Apie mane
Pranešimai
Sekėjai
Kitur rašau:
Kaip pavadinsi, nepagadinsi
- Apologetika (35)
- Doktrinos (10)
- Eiliavimai (21)
- Mėgstama muzika (40)
- Vaizdo pranešimai (8)
- Visokie dalykai (6)
Tinklaraščio archyvas
Dienoraščio įrašai
Kt.
5 komentarai:
Tikras židinys :0) Lygiai toks, koks turi būt :0)
O aš jau perskaičiau knygą :0)t.y. kai ką tik permečiau. Ir pagalvojau "ne iš knygos":
"Nėra architektūros taisyklių pilims danguje."(G.K.Chestertonas)
Mes gyvenam ir bandom suspaust save į taisykles: dera- nedera; reikia- nereikia; galima- negalima... Prirašoma krūvos knygų kaip pažint žmones, kaip tapt laimingais, kaip reik mylėti, kaip paveikt žmones... Ar gali būti tam taisyklės ir nuostatos? Kurti savo gyvenimui ir laimei? Apibendrinimai? Psichoterapeutai bando susisteminti moterų ir vyrų poreikius, elgesį, tarsi būtų galima išmatuoti, kiek pasaulio telpa ir turi tilpti konkrečiame žmoguje- vyriško ir moteriško prado, sadizmo ar mazochizmo, altruizmo, garbės troškimo, gebėjimo mylėti ar aistros, entuziazmo... Aš manau, nėra taisyklių, yra tik konkrečių žmonių kliedesiai... Kurie įtaigesni ar priimami daugumai, laikomi protingais... Kaip labai skiriasi skirtingų psichologų požiūriai! Kaip galima jais pasitikėti?
O snaigė kiekviena vis kitokia... Kaip ir pilys debesyse... Kaip meilė... Kaip aš, tu ar kas kitas... Su apvaliais ar užaštrėjusiais kampais. Mumyse telpa visas pasaulis, ką čia beprikapstysi, kur ko daugiau... Svarbu tik , kaip sakė Emersonas: "Stumtelk savo vežimą žvaigždės link".
Tai va tiek ir naudos iš tokių protingų knygų skaitymo- beveik 0.
Jau kaip apsigėdinau :0)))) Buvau parduotuvėj batų pasižiūrėt, ten ant tokių nestabilių kulniukų pristatyta, kaip ėmiau vieną batą, tik fiiiiiit, kaip domino eilė, žinai, kur sustato ir vis virsta, ką nors įjungdami ar raštą sudėdami. Tai taip ir nuvirto visa ilgiausia eilė :0)))) Pardavėja apsimetė, kad nemato... tai sustačiau vėl, blyn. :0) Bet taip juokas paėmė. Ot nevykėlė! :0)
Važinėju dėl darbų, tuoj vėl važiuosiu, tik valgyt reik priruošt. Šiandien važiuosiu į vieną, kur tikrai norėčiau dirbti, bus matyt. O gal ir pavyks.
Turtai, Mamka, ir Benderi prazude:)
Sekmes vazinejant:)Aisku, kad gausi
Šiandien mūsų šeimai tryda... Visi nervinamės, nes šuniutą savo nunešiau į kirpyklą! Žinai, palikti svetimoj vietoj 2 valandoms! Sūnus aiškina susinervinęs: tai ką tu sau galvoji, kaip jam ten jaustis? Jis gi bijo! O dar ten pilna svetimų didelių šunų! Jis tik drebės!
Tai va, kaip vaiką į mokyklą išvedus jausmas :0) Ir juokas iš savęs, juk tik šuo. Bet kas turi tokį šunelį, tas žino, kad jis kaip pūkutis mielas ir tiesiog negali jo nelepint. :0)
Parsinešiau krūvą popierių mokytis dėl darbo. Bus matyt, kaip ten bus, prisakė, kad nemažai informacijos reiks išmokt (vien dabar kokia 20 lapų parsinešiau). Bet įdomu man. Paskui dar po truputį žiūrės, ar tinku :0) Visai paprastas darbas, bet, net jei nepriims, visa ta informacija, kurią gausiu, man labai naudinga bus ir gana įdomi. Žiūrėsiu, kaip čia man eisis išmokt :0)
o mano šuo susilaukė laimės - rado už tvarto dėžę, kur buvo sudėtos samanos, tai ilenda ten ir parpia:)
Mokykiks mokykis, taip ir Leninas sake:)
Rašyti komentarą