Aš vaikystėj niekada navalgiau tokios vatos, nebuvo. O vaikai mano labai džiaugiasi. Žinau, kad nesveika, kad fikcija ta vata,kad nieko gero, tiesiog cukrus, bet negalėjau atsispirt jų didelėm akim, kai pamatė.
Ooooooooo kaip jie džiaudėsi, aš taip jau nebemoku.Moku džiaugtis tik tuo, kad jie džiaugiasi:)
Pranešimai
6 komentarai:
Na, bent jau tuo dziaugiesi :D Kiti net savo vaiku dziaugsmo nemoka ivertinti...
Tai tavo toks ir yra likimas - dziaugtis vaiku dziaugsmu. :-) Tu gi tevas, ane?
Nu tai jau taip, tai ir dziaugiuosi:)
ko gero ir taip daznai nutinka, tevai perkelia savo neigyvendintus lukescius i vaikus
Buna, kad ir tevai žino:)
Zinai, Geda, siais laikais yra kaip tik atvirksciai. Dauguma tevu taip susirupine savo gerove, karjera ir saves realizavimu, kad kazkodel isivaizduoja, kad ju vaika isaukles darzelis, aukles ar mokykla... O paskui staiga nustemba: " kodel as negaliu susikalbet su savo vaiku?"
O savo lukesciu i vaikus perkelt negalima, jie turi savo lukescius :0) Ir kad ir kaip kartais skauda sirdi, kai vaikai elgias ar nori elgtis neteisingai, turi leisti jiems rinktis. Aisku, kai jie pakankamai dideli. As kartais pagalvoju, gal daugelio supratimu esu keista mama, bet, kai mano vaikui dabar reikejo priimt viena svarbiausiu sprendimu, as nepatariau nieko, nors aisku man plyso sirdis ir as zinojau teisinga sprendima :0) As pasakiau: " del manes daryt nieko nereik, del manes galesi tik vandens man senatvej paduot, tavo gyvenimas, tu turi apsisprest" Ir palikus viena, kad turetu laiko pagalvot,pasvert visus "uz" ir "pries", isejau... Aisku, dar pasakiau, kad gerbsiu bet koki sprendima ir mylesiu ne maziau. Galiu pasakyt, kad vaikas prieme teisinga sprendima tik per paskutine valanda, galvojes kitaip beveik 3 dienas ir as didziuojuos juo. Ir jis zinos, kad pats nusprende, o ne del to, kad mamos neiskaudintu ar del to, kad kitiems atrodo kazkaip...
Taip, as tokia, kuri gyvena del vaiku, del kitu zmoniu ir visai nesirupina saves realizavimu :0) Man nerupi karjera, spjoviau i savo specialybe seniai :0) Dirbu pati suknisciausia darba, bet turiu daug laisvo laiko visokiem dalykeliam, seimai ir sau :0) Man patinka tiesiog gyventi... Man nereik padaryt kazkokiu dideliu darbu, man nereik, kad mane kazkada kazkas atsimintu, as tiesiog gyvenu... Kaip kokia pele ar drugelis ar tiesiog zmogus... Ir visai nemanau, kad tai blogai :0)))
Gyventi
kaip medis, kaip zole ar plastake.
Neziurint i juodai
balta ciferblata
su negyvais skaitmenimis.
Matuoti laika
pagal rugiu zydejima
ir lauku kvapa,
pagal pauksciu atsisveikinima
ir sugrizima.
pasilieku teise ryt galvot kitaip :0))))
Rašyti komentarą