Kadangi vyksta pasaulio futbolo čempionatas, laikas pažvelgti į kai kuriuos futbolininkus. Be abejo fovoritai kaip visada brazilai, man ši rinktinė įdomi tuo, kad joje žaidžia keletas iš aukšto atgimusių žmonių. Taigi, dabar apie vieną iš jų Kaka (beje,būtent jis įmušė įvartį per paskutines Brazilijos rungtynes su Kroatija(1;0 laimėjo brazilai).
Kakos istorija liudija, kad ir koks būtum turtingas ir talentingas, tu vis tiek gali tarnauti Dievui
Jau debiutinis Kakos pasirodymas Milano ekipoje (Milano „Milan", Italija) pritrenkė Italiją – jis įmušė tris įvarčius. Taip pat sėkmingai klostosi ir jo karjera Brazilijos rinktinėje. Pilnas Kakos vardas –Rikardo Izaksonas Santušas Leite. Jis gimė Brazilijos sostinėje 1982 metais. Kai berniukui buvo 7 metai, šeima persikraustė į Sant Paulą. Jau būdamas 15 metų jis atkreipė specialistų dėmesį, nes gamta jį apdovanojo greičiu, o treneriai pasirūpino, kad jis gautų gerą fizinį pasirengimą, taip pat jam skyrė proteinų dietą. Kakos karjera buvo puiki – sulaukęs 17-os jis jau buvo dukart Brazilijos čempionas jaunimo grupėje.
Tačiau vienas nelemtas atsitiktinumas vos neatėmė galimybės toliau sportuoti. 2000 metais šėldamas su broliu vandens pramogų parke Kaka stipriai atsitrenkė į baseino sienelę. Jaunuolis kentė skausmą ir į gydytojus nesikreipė. Tačiau po kelių dienų treniruotėje jis neteko sąmonės. Po tyrimų medikai pasakė baisią diagnozę: stiprus smegenų ir stuburo sutrenkimas. Gydytojai sakė, kad apie futbolą išvis reikia užmiršti, o geriausiu atveju, kuo baigsis ši trauma – lengvas invalidumas. Tačiau Kaka nepamiršo savo gyvenimo principo: „Kas manęs neužmuša, tas daro mane stipresnį". Taigi patikėjęs savo sveikatą medikams ir Dievui, Kaka gulėjo ir ištisomis valandomis melsdavosi. Daugelis laikė stebuklu vien tai, kad jis sugebėjo grįžti į normalų gyvenimą ir vėl apsiauti sportinius batelius. Todėl dabar prisimindamas tą tragediją ir stebuklą, kad jis vėl galėjo grįžti į aikštę, Kaka po kiekvieno savo įmušto įvarčio pakelia rankas į dangų ir dėkoja Dievui už tai, kad Jis nepaliko jo gulėti paralyžiuoto.
Beje, ši trauma – ne vienintelė kliūtis futbolininko karjeroje. Jo regėjimas yra labai prastas, be to, net iki 15-os metų jis savo vystymusi net 2-jais metais atsiliko nuo bendraamžių. Tik speciali proteininė dieta ir griežtos fizinės treniruotės padėjo dabar 183 centimetrų ūgio ir 77 kilogramus sveriančiam futbolininkui pasiekti reikiamą formą. Taigi 2001 metais Kaka iš jaunimo komandos pereina žaisti į suaugusiųjų. Po poros mėnesių jo vardas skamba visoje Brazilijoje – 2001 kovo 7 dieną finale susitikus Sant Paulo ir Rio komandoms, jaunąjį Kaka išleidžia į aikštę keitimui. Tuo momentu Sant Paulo komanda pralaimi 1 : 0. Kaka per dvi minutes įmuša du įvarčius ir Sant Paulo komanda pasiekia pergalę. Nuo to momento Kaka jau nėra vienas iš daugelio – visą Braziliją apima „Kakamanija" – šalyje gimė naujas kultinis herojus. Ir kas keisčiausia, kad ne tik Kakos žaidimas, bet ir jo asmenybė tampa idealu tūkstančiams brazilų.
Nepaisant to, kad jį supa minios fanų, kad jis užverčiamas šimtais laiškų, Kaka išlieka kuklus ir malonus jaunuolis – jis atrodo kaip paauglys, vis dar gyvena su tėvais, o jo kambario duris puošia plakatas „Laimingi vaikai gyvena su Jėzumi širdyje". Jis negeria, nerūko, nesikeikia, nuoširdžiai simpatizuoja kiekvienam sutiktam žmogui, stengiasi atsakyti į visus laiškus, kuriuos gauna, jo veidą visada puošia draugiška šypsena. Nė vienas žmogus nematė jo rūstaujančio ar bent įsižeidusio. Kaka visada lieka džentelmenu. „Man patinka būti geru žmogumi", – prisipažįsta futbolininkas.
Jis būtent toks, kokius savo vaikus norėtų matyti tėvai, – štai kodėl Kaką ypač myli pagyvenę ir vyresnės kartos futbolo gerbėjai. „Jaunimui patinka nuotykiai, sveikas gyvenimo būdas. „Blogų vaikinų" mada jau praėjo", – taip aiškina futbolininkas, kodėl jis toks populiarus tarp jaunimo. Bet užtenka jam išeiti į futbolo aikštę, ir Kaka pasikeičia – tampa grėsmingu. Beje, Kaka, apklausų duomenimis, šiuo metu Brazilijoje populiaresnis už tokius garsius brazilų futbolininkus kaip Ronaldo, Ronaldinjo ir Rivaldo. Brazilijos futbolo žvaigždės atiduoda pagarbą šiam vunderkindui, net futbolo karaliumi tituluojamas Pele apie Kaką sako: „Tai futbolo genijus". Jau 2002 metais juo domėjosi garsūs Anglijos klubai, o 2003 metais po dvejus metus trukusių derybų Kaką įsigyja Italijos „Milanas". Nepaisant stulbinančio populiarumo, Kaka lieka kuklus ir itikimas Dievui – net jo vardinius „Adidas" sportinius batelius puoia užrašas „Dievas gailestingas".
Savo anketoje Kaka nurodo, kad mėgstamiausias jo muzikos stilius yra „gospel", mėgstamiausia knyga – Biblija, idealas – Jėzus Kristus, religija – evangelikas, kai ištinka krizė – jis meldžiasi, o kai reikia pasirinkti ar apsispręsti – jis renkasi tikėjimą. Galiausiai jis niekada neišeina iš namų neišgirdęs mamos žodžių: „Telaimina tave Viešpats".
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
30 komentarų:
Nu ka tu cia dabar giri ta futbolininka, jau vien Kaka viska pasako. Ir isvis kas per kvailas zaidimas, jei zaidzia kakos, peles ir pan. :0))) O jau uzrasas ant sportbaciu tai virs visko... Tiesiog mamytes angelas. Fuuuui. Laimingi vaikai gyvena su jezum... Nu sakyk kaip nori, bet toks biski perauges vaikelis atrodo itartinai :0) Jau man geriau ziuris Ronaldo ir Rivaldo :0) Nors aisku as nesuprantu nieko apie futbola, bet situs mano sunus dievino (jis kelis metus lanke futbola), tai visokiu nuotrauku buvo pilna :0) O kartais ir paziuriu rungtynes.
O Mamka grizo bulbikes nuravejus?:)
O uzrasas geras, nesakyk:)
Uzrasas sventvagiskas TAI TIKRAI :0) O, matai, net netycia pacios raides didziosios isijunge :0)
O as kaime nebuvau, sunus kaime padeda :0), mano sirdele truputi sustreikavo... :0) Kartais ir mamkai visko buna truputi per daug... :0) Kai pavoge du mobilius, is kuriu vienas tikrai brangus ir dar abonentas 2 metus liko, tai papykau diena, paskui viska sutvarkiau, vel visi turim tel., nu tai tik tel. :0) Kai kazkas per durna galva pridirbo nesamoniu ir " nuplauke" mano visi atostoginiai ir puse atlyginimo, nes turiu ta prakeikta atsakomybes jausma ne tik uz save, pagalvojau : "ka darysi, padirbsiu uz dyka, pabusiu dar metus be atostogu, tai tik pinigai, ne ranka ar ne koja..."
Valgyt dar yr uz ka :0) Vaikui kai mokykloj blogai buvo, po truputi issisprende :0) Bet jau paskui man tokia zinia kaip ziebtelejo per galva, tai issimusiau is veziu :0) O kai man iskyla tikrai rimta problema, mano smegenys i truputi kita rezima persijungia :0), tada as imu galvot "vyriskiau", nes bandau rast bent koki sprendima, kaip pakeist tai, ko neimanoma arba kaip su tuo susitaikyt... Tada jau niekad neverkiu, bet " vyriskai" duria per sirdi... Galiu pasiguost bent tuo, kad pries tai beveik metus sirdies neskaudejo ir verkt galejau, vadinas gerai gyvenu... O rasyt nenorejau, po darbo vis i katedra uzsukdavau pasedet, mintis susirikiuot, zvakutes uzdegt uz mylimus zmones, kad namo gryzciau " kaip zmogus" :0) Viskas bus gerai... tai yra tiksliau pasakius, kaip bus, taip bus gerai... Siandien jau geriau. :0)
Atsiprasau, jei ka, nenorejau padeties pabloginti ar kaip pasisaipyti.
Ei Mamka, kas cia dabar? dar vieni metai be atostogu? Net ir nemastai - galvoji tavo vaikams bus geriau, jei busi nuolat pervargus?
Kažkas prisiekinejo, kad viskas bus fiti fiti? Be to, kas cia per gaidos - padirbsiu uz dyka? Aisku, jei cia is darbdaviu puses, tai sakyciau, kad kaune ne viena darboviete yra ir reikia keist, jei tokie dalykai dedasi. O jei del artimuju, tai nezinau ka ir pasakyti - ne darboviete, nepakeisi.
Zinai, as is esmes nepakenciu to dalyko, kad tokie zmones kaip tu(kiek matau, as visada pavydedavau tokiems ryztingiems zmonems ir protingiems,k urie zino kaip gyvent, nes siaip esu stabdis daugeliu klausimu, o gyvent is viso nemoku) tarsi negyvena, o velkasi arba tikslaiu yra velkami gyvenimo is paskos ir spurda desperatiskai. Tiksliai žinau, kad šitaip neturėtų būt.
Mano zinok, toks skystas charakteris, kad jei as nors 5-tadali tiek problemu tureciau kaip tu, mane reiktu nestuvais nesiot:)
Zodziu, laikykis, buna ir blogiau.Noirečiau pasakyt, akd palaikau, bet cia butu tik zodžiai, o šiaip - palaikau išties. I katedra gerai uzeit, ramynbė gerai, tik kaip senas diedas patarsiu ir tau ant savo batu uzsirasyt ta pati.Kad nepamirstum.
Kokios bebūtų bėdos - "mylintiems Dievą viskas išeina į gera',- sako Biblija. Ir tai nėra tuščia paguoda. Pasidek prie lovos ir paskaitinėk, manautau dabar reikėtų paskaityt "Viešpats atsakė: “Jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį, galėtumėte sakyti šitam šilkmedžiui: ‘Išsirauk ir pasisodink jūroje’, – ir jis paklausytų jūsų”.
Ir Luko 17 skyrių.
Tik tuo galiu padėti.
O kadangi sodybų turiu kaip šieno:) tai galiu tik pasiūlyt jums su šeima ten atostogaut - viskas yra, bulbikių iš kaimynų pasikasit, pieno upes pro sali teka:)
laikykis ir saugok širdį, niekas kitas tuo nepasirūpins.
nu faina. Beje, Brazilijoje tikrai daug gyvai tikinciu. Dievas laimina Brazilija. Lietuviai, atvirksciai, susikoncentrave i stabus, taigi ateitis neprognozuojama. :-(
Tai cia as spurdu desperatiskai ? :0))). Parasiau, kad dirbu uz dyka, nes turejau paimt pinigu i prieki ir uz kai ka sumoket :0) Darbas cia nekaltas. Aciu uz pasiulyma paatostogaut, bet savo kaima turiu, be to tikrai neatostogausiu, o siaip noreciau bent pora dieneliu viena isvaziuot, bet ta vasara eina per greit... Cia juokauju biski, nes knyga neseniai tokiu pavadinimu "vasara eina per greitai" perskaiciau nebloga :0) O man aisku viskas bus gerai, t.y. man ir buna blogiausiai uz kitus, nes su savo problemom as paprastai lengviau susitvarkau, o uz kitus sunku. :0) Aciu uz paguoda, laikausi laikausi, tik nezinau uz kurios cia vietos geriau susiemus,kad geriau laikytusi :0) Geriausia aisku butu, kad koks malonus vyriskis kur nors uz kokios vietos palaikytu, tai tada tikrai lengviau butu :0) Nu gerai, gana bliuznyt, o tikejimo as tikrai turiu... Bet kartais labai bejegiskai jauciuos, kai nerandu iseities pati, o turiu pasikliaut vien Dievu. :0)
Mamkai, tik bele patauksti, nepataisoma galutinai:)
gerai bent kad ziuri pozityviau jau dabar.
O tiketi beje, reiskia ne ati, kad neturi ir nematai variantu, o kai matai ir igyvendini tikejimu.
Kaipo Jėzus ir sako:"Paskytum sitam silkmedziui išsirauti ir pasisodinti jūroj, taip ir būtų".
pasižiūrėk - Jėzus nurodo oblektą - šilkmedis, nurodo veikimo būdą - įsakymas, ir nurodo rezultatą - įvyksta".
Tikėjimo pasyvaus, tipo, tikiu kad kažkaip bus, krikščionybėj išvis nėra, tai budizmas:) Krikščionybėj yra veiksmas(kaip ten sako "akšion":). Taigi, toks ir skirtumas įsitikinimų nuo tikėjimo.
Tau siūlau mokytis iš Jėzaus. jei jau aš sektantas sugebu iš Jo pasimokyt veikimo būdų, tai tau Katedroj turi būt vieni niekai:)
Beje, ir aš norėčiau būt kaip Kaka, kuriam patinka "būt geru žmopgum". Man dažniausiai neišeina:(
Man irgi patinka but gera, bet nevisada :0) Garbes zodis, manau paskutini kart gyvenime ikaliau vienam vyriskiui i zandikauli jau senokai, pries kokius penkis metus... :0) Ir ne trupucio sazine negrauzia, nes dievazi svorio kategorija buvo atitinkama - jis maziausia pusantro karto daugiau uz mane svere :0) Bet labai sau prizadejau, kad be butinos savigynos nieko nemusiu, nes negrazu, fui fui fui.
Nu, Mamka??? ot duodi, dabar gailiuosi, kad nesusirasiau visu tavo spalvingu detaliu i viena kruva - zinai, jau romana galima but parasyt:)Mustis negerai, ale i brutalumo nebuvimas, da negarntuoja, kad esi geras zmogus(cia as apie save), va kas liudniausia:(
Tai supranti, su tuo pesimusi :0) Reikalas buvo... Tas vyriskis labai isgasdino mano sunu, jam tada 8-9 kazkur metai buvo. Vaikas soke buvo, net kalbet negalejo beveik. As, kaip kulturinga moteris, bandziau tam vyrui paaiskint, kaip jis negerai pasielge. Civilizuotai bandziau... Bet jis is manes dar pasisaipe. Tada as visiskai aiskiai, be jokios isterijos supratau, kad jam turi taip skaudet, kaip man sirdi skauda... Per tas pora sekundziu, kol iki jo priejau, galvoj susisuko milijonas minciu: kaip sugniauzt kumsti, kad nesusilauzyciau pirstu; kad i nosi kirst nereik, nes negerai butu sulauzyt; kad mano rankose per mazai jegos, todel, kad smugis butu stipresnis, turiu smogt is peties, kad gautusi dar nuo kuno mases jegos; dar supratau, kad kai smogsiu, ranka turi pilnai issitiest, kol pasieks zandikauli, tada bus pilnai isnaudota jega... Nezinau, is kokios peklos man tos mintys kilo :0), galbut tai visiska nesamone, as nezinau, ne boksininke kokia gi esu. O gal tai kokie kliedesiai is mano kiemo vaikystes draugu, kai jie amzinai slankiodavo su tais atsviestais lapais apie uzdrausta tada karate ir pasakodavo apie treniruotes nelegalias rusiuose :0))) Siaip ar taip, buvo GERAS! Tas vyriskis taip abstulbo, kad atgal netrenke, tik griebe laikyt, kad daugiau nesimusciau, bet as ir negalvojau su juo mustis :0) Po teisybei pati buvau gana abstulbus nuo saves :0) Siaip tai tas vyras neblogas, tik tada labai slyksciai pasielge :0) O dar ir dabar kartais man geda padaro, kai kokiem pazystamiem apie mane papletkina, kad manes nenervintu, nes kaip ziebsiu, tai paskui zvaigzdutes is akiu pasipils...
Bet siaip tai vienintelis kartas, kai taip uzpuoliau, pries tai tik paaugle su geriausia drauge buvau apsipesus :0) O siaip dar stipriai gynusis karta esu... Bet ten jau ne mustynes, o daugiau imtynes buvo :0), nes neturejau galimybes net atsistot. Bet tai jau kita istorija...
Galvojau siandien darbe apie ta tavo tikejimo apibudinima. Tik zinai, kartais buna, kad suzinai jau atsitikusi fakta kazkam, o jo jau nepakeisi, laiko nepasuksi atgal, taigi gali tik su tuo susitaikyt ir padaryt ka gali, kad butu geriau...
Mamka, nu tu kaip is kitos planetos, kaip gyvas neturejau su niekuo tokiu kontaktu asmeniniu, o ir pasaulis mano buvo be kiemo - laukai:)Bet uz vaika ir as ziebciau, tik tebando paliest.
Šiaip yra toks žaislas Vankia -vtankia - kuris vis linguoja, bet negriūna. Daugelio mano pažįstamų žmonių tikėjimas yra toks - jis reikalingas tik tada kai pablogėja. Pablogėjo - gelbek ir padėk, pagerėjo - aš pats kietas:0 Pablogėjo -tikiu, pagerėjo - apseisiu ir be fanatizmo:0
Turiu ir as tokį polinkį:0
Aišku nėra viskas paprasta ir lengvai išskaičiuojama ar nustatoma, bet vis dėlto, visada priekyje eina mūsų apsisprendimas.Nesu prietaringas taigi manau, kad ir mistikos mūsų gyvenime yra žymiai mažiau, nei įsivaizduojame.
O kas liečia įvykius, tai taip, apmaudžiausia, kai praleidi proga, sužinai per vėlai. Nežinau, ar pasakojau, bet kartą užėjo į darbą pažįstamas, kažkaip pakalbėjom, anas sukosi kultūriniuos - religiniuos sluoksniuos, taigi tokiam žmogui sakyti - tau reikia Evangelijos ir Dievo ir tik Dievas prieina ten, kur mes nematom, zmogaus sirdi, ir pakeicia, kaip ir nepatogu - anas ir taip visus atlaidus lanko, visus rajono kunigus pazista, nu kas as toks?
O jaučiau, kad reikia, bet kažkaip suabejojau - nu negražu kištis į asmeninį lauką.
Tą pokalbį prisiminiau tik tada, kai po mėnesio jį rado savanoriškai išėjusį iš gyvenimo.
Tai va, liūdna istorija, bet supratau, kad kažkas turi kalbėti, kažkas turi pasakoti. Man nesinori, kartais tai pavojinga ir reputacijai ir geram vardui - žmonės ir draugai gali nusigręžti nuo tavo "fanatizmo", bet kažkas turi kalbėti.
O kas turi kalbėti?
tylėti dažnai yra nusikaltimas, o dviejų tokių atvejų man - jau būtų per daug, todėl nusprendžiau nebetylėti ir sakau visiems - gyvenimas su Dievu realus, tada nebūna ir sunkių dienų super, o tikėjimas - nėra gražių tradicijų rinkinys, tai turintis galią tavo gyvenimą pakeisti dalykas.
O jei tiki ir nesikeičia - tai ne krikščioniškas tikėjimas. O kadangi gero vardo seniai nebeturiu - tai manęs mažiau netenkina - realus Dievas, realūs pasikeitimai,jei Biblija tiesa, tai ir gyvenime turi tai pasitvirtinti.
Dėl praeities, tai galvoju dar kad mes kažkaip liguistai žiūrim į praeitį - leižiam seiles ir šniurkščiam nosim, užuot paskę, kad praeitis jau BUVO ir kažkaip pasistengę, kad tai dar kartą nepasikartotų. Tai va, Mamka, siulau ir tau į praeitį taip žiūrėt, negyvent praeitim, kad ir kas buvo, net jei dabartis nepatinka.
.
Mano poziuris i visa tai gal kiek kitoks :0) Visu pirma, as silpna moteriske, o Dieva prisimenu... Neprasau jo padet tik kai sunku :0) Mano maldos kitokios :0) As jam dekinga uz savo gyvenima, nes jis geras, man uz kitus skauda ir del to kartais turiu jam rimtu priekaistu, kodel jis man dave tai matyt, kiti nemato tokiu dalyku, del kuriu man skauda sirdi ir jiems lengviau. Gal...
Del praeities, tai visa tai zinau, tik kai ta praeitis buna tik vakar ar uzvakar :0) tai reik biski laiko pervirt :0) O katedroj as nesimeldziau beveik, as tik kalbejaus su juo :0) Galiu papasakot apie ka...
Viespatie, pasakyk man, ar mane kada nors skaudejo kam nors kaip zaizda? Taip, kaip man skauda kai kuriuos zmones?..
Kartais, kai galvoju apie save, manau, kad esu kaip suolelis... Paprastas parko suolelis... Zmones kazkur eina, skuba, turi savo tikrus ir netikrus kelius,o as stoviu vietoj. Stoviu, nes nezinau kur eit, man ir taip gerai...Kartais gera but parko suoleliu... Zmones eina sau savo keliu, kartais pavargsta ir priseda ant suolelio pailseti. Kartais sededami jie isgirsta, kaip suolelis jiems pakuzda, kad paklausytu, kaip graziai snara medziai, kaip ciulba pauksciai, kad pakeltu akis ir paziuretu i dangu. Ir zmones tampa geresni, ir kartais apsigalvoje ir pailseje jie pasuka kitu keliu, ne tuo, kur ejo, o tuo, kur tikresnis...
Ivairus zmones priseda ant parko suolelio... Kartais priseda ciauskantys vaikai ir tada suoleliui buna smagu. Su jais smagiausia. Kartais priseda besisnekuciuojantys senukai, kurie taip graziai moka pasakyti: " Grazus tas pasaulis, nesvarbu, kad slapia, o paskui bus pliurzos ir serksnai visokie..." O tankiai zmones verkia... Ir kadangi jie jauciasi nesuprasti, guodziasi suoleliui... Nes zmones nemegsta, kai kiti skundziasi, kad jiems skauda... O suoleliui galima, nes jis tiesiog stovi vietoj... Jie nezino, kad suoleliui irgi skauda... Ir kad suoleliai moka verkti... Zmones galvoja, kad suoleliai sudreksta tik siaip po nakties. Jie nezino, kad rasa - tai asaros... Kartais jis pagalvoja: " Kaip gerai, kad esu tik suolelis parke... Nes jei tureciau sirdi, ji jau butu plysus is skausmo..."
Viespatie, tik atsakyk man... Ar mane kam nors skaudejo kaip zaizda?.. Ar bent vienas zmogus kada nors pagalvojo: " Ja skauda, bet be jos gyvenimas nebutu toks pilnas..."
Tai va taip kartais pagailedama saves ir kitu as pasikalbu su juo... Ir jis kartais atsako :0) Bet cia siaip, mazvaikiskas pasvaigimas... Istikro man nieko is nieko nereik, as viska turiu. Meile sirdy, zmones aplink, turiu visa pasauli... Tik jis kartais toks sunkus :0)))
Jeigu dziaugsmo kiek nori turetum,
Jo vistiek niekada neuztektu.
Skyla skliautas -pro uka, pro lietu
Pabuciuoja saule i kakta.
Viskas lengva - lyg butum gimus
Pati pirmaji karta, is naujo.
Prie kaktos - saules lupu dvelkimas.
Spindulys - atsigniauzusioj saujoj.
(J.Degutyte)
Tave skaudėjo tam, kuris numirė už tave asmeniškai ant kryžiaus, sumaitotas, kruvinas ir apspjaudytas. Ten - visas tavo gyvenimo skausmas buvo užneštas.
Viešpats yra mano ganytojas – aš nestokosiu.
2 Jis paguldo mane žaliuojančiose ganyklose, veda mane prie tylių vandenų.
3 Jis atgaivina mano sielą, veda mane teisumo takais dėl savo vardo.
4 Nors eičiau per mirties šešėlio slėnį, nebijosiu pikto, nes Tu su manimi. Tavo lazda bei Tavo ramstis nuramina mane.
5 Tu paruoši man stalą mano priešų akivaizdoje, aliejumi man patepi galvą, mano taurė sklidina.
6 Tikrai, gerumas ir gailestingumas lydės mane per visas mano gyvenimo dienas. Aš gyvensiu Viešpaties namuose per amžius.
23 psalme
Sudetingas, tu Mamka zmogus ir matyt trauki zmones o sisip zmones yra siaubingai vienisi.
Suolelio jausmas pazistamas:) tik viena diena mane uzkniso tai, kad supratau,kad mano pastangos nepakeis pasaulio ir neatpirks jo, kad as niekur neinu. Tai buvo baisokas jausmas.
Jauciau, tiesiog esu ikastas ir tiek, o kadangi esu maistininkas is prigimties -istraukiau kojas ir nuejau:)
Maladec mamka, kad uzvaziavai tam vyriskiiui tik viena karta. As tikriausiai buciau ji sulupes kaip obuoli, nors ir ne kazin koks muskietininkas esu... :-)
O ir Robertas pasirodo dzedajus:)
Man patiko kai krikscionys graikai sulupo sinagogos vyresniji. (Apd 18 sk.17 eil)
http://www.biblija.lt/index.aspx?cmp=reading&doc=BiblijaRKK1998_Apd_18,17
Visu pirma, tai as visai nesudetinga :0) Sakyciau tokia rami net moteriske.
Robertui tai pasakysiu, kad labai negrazu mustis, tikrai. Cia jau mano netobulumas, jei as nemokejau isaiskint ir aisku jo bukumas... Bet must nieko nereik, gintis galima, bet istikruju ir tai geriau sprukt, jei dar gali... :0)
As aisku ne uz mustynes, bet jeigu reikia....
Pradejau baiginet savo traktatus darbinius. Negi taip ngali but, kad viena kart perzengsiu per save ir uzbaigsiu, kaip atrode, neiveikama darba?
Paskaiciau jusu mintis, kaip visad dusioj gera daros skaitant mamkos zodzius. Kazkodel pagalvojau, kad gyvent salia mamkos gal ir nebutu taip lengva ir salyginai paprasta, kaip skaityt.
Viena mintis ikyriai landa i galva beskaitant sias mintis. Kiekvienas iesko savo Dievo, kiekvienas ji atranda vis kitoki. Tikriausia greit bus kiek tikinciu, tiek baznyciu, visi aplink - netikri pranasai, kiekvienas itikines savo beznycios ir tikejimo vieninteliu tikrumu ir Biblijos supratimo teisingumu, tikejima gris gausybe stebuklu. O Dievo atvaizdas - zmogus, tokia smulkme, niekam nerupes. Nebent tik kaip potencialus kandidatas i tavo baznycios narius.
Kaip rasoma, Kristus irgi daug abejojo, svyravo, maste ant Alyvu kalno. Jei savo mintimis but pasidalijes kokioj pokalbiu svetainej, kiek daug Jam patarimu duotume apie teisinga tikejima, Biblijos aiskinima, pasikliovima Visagaliu, kiek asmenines patirties Jam pazertume? Ar nenuvertinam Dievo, nevertindami Jo kurinio?
Nu zinai ka, neidealai! Va salia manes gyventi tai manau tikrai lengva, nes as visada pirmiau pagalvoju apie tai ar gera zmogui salia manes, o tik paskui apie save. O apskritai tai as ir nekalbu niekam daug ko, nes paprasciausiai nenoriu, kad i mane ziuretu didelem nustebusiom akim :0))) Kaip juokinga pasidare, oi, negaliu. Nu as eiliniausia bobule :0))) Manau jei bet koks zmogus bent kiek daugiau papasakotu apie save, butu galima fantastisku romanu prirasyt. As net anadien rimtai pagalvojau, kad jei imciau pasakot kai kuriu zmoniu istorijas i tuos zurnaliukus "likimo istorijos" ar kaip ten, tai ko gero visai dar uzsidirbciau pinigu daug. :0)
O as o as ka tik grizau is rojaus :0). Gulejau senam sode zoleje, kuri taip kvepejo! Ciulbejo lakstingalos ir tyliai duzge bites... O as vepsojau i debesis ir baidziau ikyria vapsva, kuri taikes manes paragaut. Buvau po darbo dar kaime sieno vezt :0), bet ten toks kaimietis labai manes gailino (itariu, as ten daugiau maisiau jam kraut) ir sake eit pailset :0) Tai vyrai beveik vieni veze. Bet va ta minute, guledama sode rimtai pagalvojau, kad mano rojus galetu but toks... Ir dar jei lakstytu basi vaikuciai (daug) ir butu greta mylimas vyras :0)
Jei Jezus dabar ateitu, ji gal uzdarytu i durnyna :0) Bet tikrai nemanau kad jis turetu daug pasekeju. Zekit, pav. tas satja sai baba ar kaip ten, juk irgi vadinas dievo sunum, ar ne? Nors tas tai turi pasekeju.
O del mano tikejimo :0) tai po tokiu pasvaigimu " ar mane kam skaudejo" nuejau kita diena i darba ir atsisedau su pagyvenusia buhaltere kavos atsigert. Ir plepames apie gyvenima, ji jau seniai mane pazista. Kazkaip pasakiau netycia, kad zmones tankiai mano, kad esu neteisi. O ji eme ir apsiverke! Del manes! Ir dar taip graziai apie mane pasake, net nesakysiu, man geda. As pasijauciau tokia savanaude karve... Jau geriau tegul nieks del manes nepergyvena, eina sau, nenoriu, kad kas nors verktu del manes. Jau kita kart geriau as pati saves tyliai pagailesiu. :0)))
Nu neidelaui pasakusiu, kad liuks - beveik tampi tobulas, jei jau perzengsi per save. Atsiusiu virtualiu kvietku ant tamstos sertifikato iteikimo:)
O del tikejimo - gražiai rašai, ka ir besakyt, ale matai, kad tie, kurie abejoja, kad kažkieno aiškinimas Biblijos neteisingas, paprastai nė pusės Biblijos nebuna perskaitę.
Dar kitaip galeciau pasakyt - Biblija dažniausiai skaito ar būna skaitę tik grupių, vadinamų mūsuose sektomis, zmonės.
Tai ir tau, pirma perskaityk, paskui sakyk - va tas ir tas neteisingai komentuoja:)As laisvas zmogus ir nenoriu kitus kazkaip prispausti savo supratimu ir taip toliau, bet priekaistai, kad girdi neteisingai supanti is to, kuris rankose pora kartu palaike, atrodo keistai:) Jei neteisingai ir iš tavo intonacijų juntu, kad net nusikalstamai neteisingai sakau, tai pirmyn - parodyk kaip teisingai suprasti.
Turbut ir tu kreivokai pažiūrėtum, jei tau kas nors apie mylimas mikoplazmas imtų paskot vieną kartą pamatęs jų fotografiją:)
Beje, jei kas labai sakosi esas krikščionis, tai paklausiu 3 klausimų, savotiškas lakmusiukas:
1.Tiki kad pasaulis buvo sukurtas per 7 dienas?
2.Ar tu esi kaltas dėl Jėzaus mirties?
3Ar tiki, kad mirusieji bus prikelti su kūnu?
Kiek rodo mano patirtis, deja, iki šiol per 40 metų nesutikau nė vieno doro kataliko, kuris nepasipiktintų, bent vienu iš šitų klausimų.
O jei pasipiktina -tai iki krikscionybes jam - kaip man iki menulio, gali vaidint kiek nori - tikėjimo nuliukas.
Aišku, tokiu atveju lieku kaltas aš, o ne tas, kuris net elementarščinos suvirškint negali - čia, matote, "mano aiškinimas":)
Ką toliau kalbėt, apie kokias interpretacijas Biblijos?
Ir kai man sako, kad mes visi Lietuvoj krikščionys, atsakau, ne ne visi, tik kai kurie- likę vis dar pagonys...
Man uzkliuvo tas tavo " bus prikelti su kunu" :0) Nu, pacituok ka nors ten, kad man nereiktu ieskot.
Mano kompas jauciu zada sustreikuoti. :0(
Matai, Mamka, Lietuvoj visi įsitikinę, kad su mirtim - xana, viskas baigiasi, tipo isejo ir isejo. Deja, Biblija sako, kad visi mirusieji bus prikelti su kunu teismui.
Aš jums atskleidžiu paslaptį: ne visi užmigsime, bet visi būsime pakeisti, –
staiga, viena akimirka, skambant paskutiniam trimitui. Trimitas nuskambės, ir mirusieji bus prikelti negendantys, o mes būsime pakeisti.
Nes šis gendantis turi apsivilkti negendamybe, ir šis marus apsivilkti nemarybe.
Kada šis gendantis apsivilks negendamybe ir šis marusis apsivilks nemarybe, tada išsipildys užrašytas žodis: “Pergalė prarijo mirtį!
Kurgi, mirtie, tavo geluonis? Kurgi, mirtie, tavo pergalė?”
1 korintiečiams 15 skyrius
Aciu :0) Bet tai nebutinai kalbama apie fizini kuna. Juk "busime pakeisti", taigi ta negendamybe gal tik siela ir yra? Man tai cia visai nepanasu i tai, kad apie kuna kalbama...
;) susmulkinu:)
"...mirusieji bus prikelti negendantys..."
siela negendanti... :0) Perskaiciau kelis kartus, nepergyvenk :0) Neturiu dabar truputi laiko, noriu islekt, bet jei visi butu prikelti su kunais :0) ir sakykim rojus butu zemej... Pasvarstykim kokia nesamone gautus... Zmones negaletu turet visu jausmu, kokius turejo, nes norim to ar ne visi turim blogaja puse. Gerai, jei jos neliktu, liktu tik geri jausmai, sakykim, pav. meile :0) O jei zmogus mylejo ne viena zmogu gyvenime? Ir butu prikelti visi trys? Kas gautus? Arba tada zmones turetu gautis belyciai tam rojuj. O ar tada tai rojus? :0) Visi visus myletu ir rupintus... Kvepia komunizmu... O jei yra kunas, jis turi poreikius :0) Sakau, nebent be lyties...
Bet man labai patinka mano lytis, nes as galiu visapusiskai myleti, tai kam man toks rojus? As tada nebegaleciau pasakyt niekam, kaip J. Marcinkevicius
Meilei
Reikes kazkuo ta tustuma uzpildyt,
Ta baisia tustuma galvoj ir sirdyje.
Ir mano rankos, kaip ir mano viltys,
Vel saukiasi i ja. I ja.
Tiktai i ja.
Sudeginki mane. Pasmauk mane. Nunuodyk.
Tiktai paliesk mane. Tiktai paliesk. Paliesk.
Isvesk mane i aikste ir pries visus apnuogink,
Parodyk, koks as menkas.
Tik buki prie salies,
Kad tavo sviesoje as augciau tartum perlas
Aistringo vandenyno fantastiskam dugne,
Iskelk. Atidaryk mane. Tiktai neperleisk.
Neperleisk niekam.
Sunaikink mane,
Tik leiski, bent akimirka nusvisti
Tuo, ka turiu, ir tuo, ko neturiu.
Kaip savo kudiki mane isvystyk,
Pakelusi nuo zemes ranku nesvariu.
Ir gali but: suniekintas, pamintas,
Isliksiu gyvas, pilnas, kaip ir tu.
As noriu, as galiu, as busiu tau paminklas,
Kad visados nesiotumeis mane kartu.
Nerealus eilerastis, tai va... As nesu pasiruosusi myleti vien dieviska meile. Ir tegu nelieka jokio kuno, nes bus chana su tuo rojum, vel bus puolusiu angelu ir ratas isisuks is naujo... :0)
Jo Eilėraštis geras. O dėl meilės Mamka, tai ir gyveni žemėj su šituo kūnu šiuo metu tam, kad ją patirtum.Kūniška meilė irgi yra Dievo numatyta, tik turi tam tikras ribas - čia kaip su vitaminais - vortoji ir stiprėji, padaugini ar ne tuos ir ne ten vartoji - tampa nuodu:)
Kitas dalykas, kai rašai "nesąmonės", tai gana tiksliai apibūdini tai, ko Jėzus mokė:)))
1Mirusieji bus prikelti su kitokiu kūnu.
2.Žemėje bus Dievo karalystė.
3.Joje gyvens tie, kurie turės kitokį kūną ir kitokius poreikius.
ir t.t., nesmulkinsiu.
4.Visi kiti bus prikelti tik teismui - nuteis ir vsio, beje, ne dėl to, kad kažką blogai darė, o dėl to, kad netikėjo Jėzumi, visa kita - tik pasekmės.
Aš tau sakiau, kad tas Jėzus dažnai piktina:)
Rašai, jog negali mylėti nesi pasiruošusi dieviška mneile - nu pasirinkimas menkas - gali gyventi sau, gali gyventi Dievui, yra du keliai, kožnas renkasi pats. Tik pasakysiu, kad laikas pasiruošti dieviškai meilei yra kol gyveni kūne ir tas laikas yra šiandien.Rytojaus tiesiog nėra - yra tik šiandiena.Biblija perspeja:"siandien tavo išgelbėjimo diena, nežkietinkite savo širdžių".
Yra laikas malonei ir atgailai, kai kurie žmonės jį praleidžia ir net verkdami vėliau negali ateiti pas Dievą - jie praleido savo laiką - malonė pasitraukė, o tada jau niekas nepadės.
Tiesa, religijos gali pasiūlyti visokių priemonių tariamai, bet su Dievu nepažaisi - įsitikinau šimtus kartų.Nes jis ne tik Mylintis, bet ir teisingas - neatsižvelgia net į tokių unikalių asmenybių teisę "pjauti pieva" kaip tu ar aš:)
Nu Linai, jauciuosi tamstos visai neteisingai isinterpretuotas. Visu pirma, tai as ir poros kartu Biblijos nesu rankose laikes. O del biblijos neteisingos interpretacijos, tai esu apstulbes: rasai "kad tie, kurie abejoja, kad kažkieno aiškinimas Biblijos neteisingas, paprastai nė pusės Biblijos nebuna perskaitę". Ir nepagalvojau, kad visi kunigai, skirtingu evangeliniu tikejimu zmones nei puses biblijos ner perskaite. Kitu atveju, jei visi but perskaite ir vienodai interpretuotu, nebut tokios tikejimo ivairoves, liktu tik viena baznycia. As tai jau tikrai neapsiimu nustatyt, kuris tikejimas tikras. Kai jus, geriau reikala ismanantys, nuspresit, tada ir as zinosiu. Mano intonacijas blogai pajutai - patys aiskinkites kaip teisingai suprasti:)))
Atrodo busiu klydes kazkada pakartojas zodzius, kad norint suprast viena knyga, reik but perskaicius simtus. Biblijai tai netinka ir net kenkia jos teisingam supratimui. Cia gi ir pats Dievas, ir sv. dvasios ateina su tavim pasikalbet, paaiskinka kas neaisku.
Nelabai supratau - gerai ar blogai tas pagoniskas tikejimas. Rasei, kad svarbiausia tiket Dievu. Anksciau tai as maniau, kad visi tikintys Dievu ir yra krikscionys. Nu tau geriau zinot. Tai va, ar tie pagonys katalikai uzsitarnavo Dievo malones? Taigi ir tiki, krikstijasi, meldziasi, atgtailauja. Nu gal Biblija per mazai skaito, bet ar tai privaloma?
Niekad negalvojau, kad tikram krikscioniskam tikejimui toks svarbus poziuris i lavonus. Cia tai jau mane gerokai suglumino. Zinom, kad po mirties organizmas ir visi stambiamolekuliniai junginiai skyla iki elementariuju sudedanuju elementu, kurie pasklinda i aplinka. Vanduo, azotas, anglis, metalai ir t.t vel cirkuliuoja aplinkoj, isisavinami kitu organizmu: augalu, gyvunu. Dalis ju patenka ir i kitu zmoniu sudeti. Be to ir musu paciu organizmai per kelis metus atsimaujina - strukturos palaikomos, bet jas sudarantys elementai tai kinta. Isslapinam, isprakaituojam, isgarinam save, musu buvusios dalys su medziagu apykaitos srautais vel isisavinamos kitu, tame tarpe ir zmoniu. Gerai tiems patiems pirmiesiems - su ju kunais po prisikelimo viskas bus tvarkoj. O veliausiai mirusieji dali savo kuno molekuliu tures grazinti anksciau mirusiems, kuriems tai priklause, ir bus tokie koreti, skyleti. Taip kad, mamka, is tavo moteriskos aparaturos gal ir nelabai kas gali buti like:((( Teks tenkintis platoniska meile. Nu nebent Dievas lavonu trukumus kompensuos (nezinau, cia Lino reikia klaust) pagoniu lavonu dalim. Bet vel subtili problema, kaip anekdote: vyriskiui po avarijos transplantavo svetima vriska organa. Funkcionuoja gerai, bet vyriskis su zmona nesimyli, sako: kaip galiu leist, kad svetimas organas mano zmona tenkintu. Beje, kam transplantuoti svetimi organai, po mirties, tikriausia, irgi privales grazint seimininkams. Gerai, kad gyvunai sielos neturi ir ju kunai nebus prikelti, o tai prisikele krikscionys liktu dar skyletesni. Nu gal dievas tikrai tuos kunus gerokai modifikuos, kitaip as esu tas, kuris net elementarščinos suvirškint negali.
Noreciau, kad kunas but pakeistas, bo maniskis tikrai nera tobulas. Gal nereikejo Dievui skubet pasaulio per 7 dienas tvert, geriau leciau ir kruopsciau viska daryt. Apie zmones sprendziam pagal ju darbus. Apie Dieva taip sprest tikriausia neturim teises. O priekaistu jo kurybai tikrai turiu. Kiaules kuna ir ta sukure daug tobulesni kai kuriais fiziologijos, atsparumo ligoms aspektais. Jei Adomas su Ieva but buve pasmerkti amzinam gyvenimui Rojuje, ju kunus but priseje pastoviai remontuot, kaip Lenino mumija mauzoliejui, nes zmogaus organizmas labai jau neatsparus isores poveikiams. Nu ir dabar viena kita paremontuoja per sventus apsireiskimus, bet labai jau isimties atvejais. Jei gyvybe but kures evoliucijos principu, tai lyg ir viskas aisku, bet jei burtu lazdeles principu, tai paskubejo, paskubejo... Tas planetas ir dangaus kunus tai kaip nekruopšciai pagamino - prisejo visokiu meteoritu, tik ziurek, kad koks stambesnis neuzklystu i Zemes orbita. Kazin, ar jis po to ir kitose galaktikose gyvybe kure? Gal ten jau buvo pasimokes is savo kalidu? Ir kam tokia didziule visata padare? Ar nekalbejot apie tai, Linai?
Ar tu esi kaltas dėl Jėzaus mirties?
Linai, kriminalo tai man neprisiuvinek, nors ir netobula teisine sistema pas mus, bet toki reikala tai jau isaiskintu. Be to as dar ir gimes nebuvau. Kad aukojosi del tiesos zmoniu vardan - man, kaip pagoniui, labiau priimtinas variantas. Nerikia man tokio kraugeriskos Dievo malones - savo valia svetimom rankom nuzudyto sunaus, kad atpirktu mano nuodemes. Geriau jau garbingai savo kaltes atpirksiu pats. Kam patinka, tegu naudojasi tokiom priemonem, kaip zmogzudyste, kad pats issisuktu.
Kazkoks tusciagarbis tas Dievas - reikia jam slovinimo, pripazinimo, aklo tikejimo. Ne tik tusciagarbis, bet ir pasaluniskai kerstingas - kad ir nieko blogo nepadarei, bet visvien tau chana, jai negarbini. O slovintojus ir padlaiziautojus labai myli ir malonem apiberia. Ar teisingai supratau tavo, Linai, cia spausdinamus paaiskinimus?
neidealui :0) Del savo moteriskos aparaturos tai nepergyvenu, matai, as tai nezadu su kunu prisikelt. As pomirtini egzistavima gerokai kitaip isivaizduoju :0) Jei jau pagal biblija, tai gerai, necituosiu, nes tingiu ieskot, bet kai nukryziavo Jezu, juk dar pries tai jis pasake tam vienam nuteistajam, kad greit jis bus su juo dievo karalystej ar pan. Kunai liko zemej, tai isvada, kad jezus jo siela pasieme pas dieva :0) O kur dingo Jezaus kunas?
Nu Neidelas kaip mokslininkas anas nemoka normnalaus dydzio komentarų rasyt:) Atsakyt į tiek klausymų, kiek jis pateikia, lab sunku, ir dienos neužtektų:)
Viena pasakysiu, nu man nelabai norisi kritikuot katalikybės, bet ir atsibodo už jų nesamones atsakinėt, taigi dauguma dalykų nukreipiama ne tuo adresu - marš pas klebonus ir vietoj aiškinkitės:)
O norint paaiškinti jūsų klausimus, tektų parodyt, kur nugrybavo katalikybė - kadangi laikot save katalikais, priimsit kaip asmenini izeidima ir ratas suksis toliau.
As visai nenoriu kritikuot katalikybes, kritikuokit patys i valias:) O as galiu tik pasakoti apie tai, kas Biblijoje parasyta, kaip parasyta.
Nu da neidelas nori suzinot, koks tikejimas yra tikras - atsakau - tikras tera asmeninis tikejimas, tavo tikejimas, o ne tikejimas organizacijos neklystamumu.
Dėl baznycios - neidealas, nemaisyk, cia ne komunistu partija su CK, dievas niekada nebuvo numates, kad bus viena centralizuota baznycia, atvirksciai - kad bus daug baznyciu, bet kaimenė vis tiek viena:)
O pasiteisinimas, kad neinu tol, kol nera 1, panasus i tą, kad neimu atlyginimo, kol žemej necirkuliuoja viena valiuta:)
Rašyti komentarą