Kažkaip dažnai jaučiamės tarsi pagauti laike - darbas, šeima, vaikai, profesija - ateina supratimas, kad nesi Rokfeleris ir jokių šansų gyventi pagal savo norus ir troškimus. Esi tiesiog savo laiko, geografinės padėties produktas, nieko pakeisti neįmanoma tavo gyvenime.Taškas pasiektas. Telieka susitaikyti.
Žinot, bet yar gera naujiena, nes Biblija pasakoja apie žmogų, kuris viską pakeitėir tai net ne Jėzus ir ne apaštalai - romėnas Kornelijus.
Štai ką Biblija rašo, kaip jis kalba Petrui:
"Kornelijus atsakė: “Kaip tik dabar sukanka lygiai keturios dienos, kai aš savo namuose pasninkavau ir meldžiausi devintą valandą. Ir štai prieš mane stojo spindinčiais drabužiais vyras
ir prabilo: ‘Kornelijau, tavo maldos išklausytos, ir Dievas prisiminė tavo gailestingumo aukas.
Tad siųsk pasiuntinius į Jopę ir pasikviesk Simoną, vadinamą Petru. Jis yra apsistojęs odininko Simono namuose prie jūros. Atėjęs jis tau viską pasakys’".Apaštalų darbų 10: 30-32
Šitam papraštam pasakojime yra kelios stulninančios tiesos - jis buvo pagonis, kaip ir mes visi, nepriklausė Dievo tautai. Bet buvo užsispyręs iki kvailumo - jis melsdavosi Dievui, aukodavo ir pasnikaudavo be jokios vilties, kad kada nors bus priimtas į Dievo tautą. Jis gimė pagoniu, o ne žydu, prigimties juk nepakeisi.
Ir štai pas jį ateina Petras ir pokalbio pabaigoje štai kas įvyksta:
"Petrui dar tebekalbant šiuos dalykus, Šventoji Dvasia nužengė ant visų, kurie klausėsi žodžio. Su Petru atvykę žydų kilmės tikintieji labai stebėjosi, kad ir pagonims buvo išlieta Šventosios Dvasios dovana.
Jie girdėjo juos kalbant kalbomis ir aukštinant Dievą.
Tuomet Petras tarė: “Ar kas galėtų uždrausti pasikrikštyti jiems vandeniu – šiems, kurie, kaip ir mes, gavo Šventąją Dvasią?”
Apaštalų Darbų 10;44
Petras išgirsta pagonis kalbant kitomis kalbomis ir pranašaujant ir supranta - ir šitie yra Dievo tautoje.
Dėl ko viskas įvyko?
Žinima, dėl Dievo, bet ir dėl vieno žmogaus, kuris nepasidavė aplinkybėms. Būdamas pagonis, jis nesusitaikė su padėtim ir tarnavo Dievui.
Rezultatas - bet kuris žmogus šiandien Šventosios Dvasios gali būti įskiepytas į Dievo tautą.
Ką reiškia įskiepytas? Tai reiškia, kad pasikeičia jo prigimtis. Lietuvoj vis manoma, kad užtenka išmokti žegnotis ir poterių - tu jau krikščionis. Deja, Dievas nėra durnas ir tokių vaikiškų žaidimų nežaidžia - jam reikia esmės.
taigi, kai ką nors gyvenimas prispaus taip, kad traškės, siūlau prisiminti Kornelijų. Ir vienas žmogus gali daug, jei tik jis nesusitaiko ir nepasiduoda.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
5 komentarai:
Tai kad cia lyg ir paprasta - meditacija, ar susijusi su religija ar ne, pakeicia zmogaus poziuri i aplinkinius dalykus, padeda paziuret i viska is sono ir objektyviau (ar subjektyviau - kaip paziuresi) ivertint. Sunku, kai blaskaisi, daug lengviau, kai apsisprendi, nepriklausomai nuo to, ar tavo sprendimas teisingas. Na, as tai uz kryptinga blaskymasi.
Jei jautiesi pagautas laike, manau kad tai gerai. Vadinasi dar yra noro kazka keist, ieskot. Gal koks simtadalis troskimu ir issipildys, jei labai stengsies. Blogai, kai zmogus patenkintas viskuo ir nieko daugiau nesiekia - cia jau arti dvasines mirties.
neidealui: aš labai neįžvalgus - gal galėtum daugiau paaiškinti, ką reiškia "patenkintas viskuo ir nieko daugiau nesiekia".
galbūt galima būti viskuo patenkintam ir vistiek siekti?
o gal turi omeny, kad būti patenkintu yra vengtina būsena? (nes veda į dvasinę mirtį?)
Patenkintas viskuo pirmiausia reiskia patenkintas savimi. Vadinasi jau esi tobulas - viska zinai, viska supranti, esi visu sriciu asas, daugiau neturi ko siekt. Patenkintas viskuo - vadinasi esi abejingas aplinkai ir aplinkiniams zmonems - nematai aplink neteisybes, skriaudos, zmoniu problemu ir bedu, neturi noro niekam padet. Arba tau paprasciausiai tai nerupi.
Pasitenkinima padarytu darbu butina pajust kiekvienam, tai varikliukas, skatinantis veikti toliau. Bet jei atlikai viena darba, kitas paprastai buna sunkesnis ir sudetingesnis. Vel kankiniesi kaip ji iveikt, pyksti ant saves, kad daug ko nesugebi, nemoki, nezinai. Kuo daugiau suzinai, supranti kad atsirado dar daugiau nezinomu dalyku. Ir taip pasaka be galo.
Cia, aisku, apie paprastus zmones, o ne sventuosius.
:0 Neidealui pasakysiu tik tiek, kad viena medituoti bandant save itikint, kad imanoma, kitas dalykas, kai tas neimanoma ateina, cia vien savianalizes nepakanka.
O is kitos puses nepatenkintas zmogus negali is viso nieko duoti kitiems - jis pats nelaimingas, tik save ir mato:)
Neidealui noreciau papriestaraut del to "patenkintas viskuo pirmiausia reiskia patenkintas savimi". Nereik jaustis tobulu ar asu, kad butum patenkintu savimi. Pav. as esu gana patenkinta savim, nors esu gana kvaila, gana netikus, turiu visokiu blogu iprociu ir pan. Bet esu tokia, kaip man patinka, kaip man atrodo teisinga, tai ir duoda tam tikra pasitenkinima savim... As manau, kad zmogui svarbu but patenkintu tuo, ka turi, nes jis toks jau padarelis, kad jam niekad negana, taigi jei nebusi patenkintas jau dabar, gali to niekad nesulaukt :0) O kai esi gana patenkintas, tai ir siekt ko nors yra gera :0) Aisku as nekalbu apie narciziskuma, kai jau save myli uz viska labiau :0) Ir as esu patenkinta aplinka ir aplinkiniais, net jei jie kartais " isdeda mane i suns dienas". Juk gali ziuret i ta aplinka ir "verkt" : va, anksciau tai jau to nebuvo, ach, kokie baisus zmones...Bet gali toj pacioj aplinkoj gyvent patenkintas ir myledamas zmones tokius, kokie jie yra...Bet tai visai nereiskia, kad as nenoresiu kazkam padet ar ka nors pakeist i geresne puse...
Rašyti komentarą