Kitas meilės kampas yra tas, kad ne tik Dievas viską daro iš meilės, bet ir žmogus turi taip pat žiūrėti su meile. "Petrai, ar myli mane",- klausė Jėzus po prisikėlimo, nors žinojo, kad Petras buvo jo išsižadėjęs. Petras verkė...
Taigi, ir šiandien Dievas klausia žmogaus:"Ar myli mane?". Verkiančių maža... ir mylinčių maža... Užtat pilna Lietuva tikinčių Dievu, išpažįstančių įvairias religijas... O kur yra mylintys? Aišku, lengviau mišias išklausyti, dar kokį veiksmą atlikti, bet tai nekeičia gyvenimo. Myleti Dieva dar nereiškia lankyti bažnyčią, buti religingas - Dievas yra gyvas asmuo, o ne mirusi religija.
Dievas nori, kad Jį mylėtume dėl mūsų pačių - ši meilė keičia mūsų gyvenimus. Jėzus sakė apie paleistuvę:"Jos GAUSIOS nuodėmės jai atleidžiamos, nes ji LABAI pamilo". Ilga laiką vis nerasdavau, kaip išsivaduoti iš tų dalykų, kurių niekas nemato, o kai kuriuos ir mato, ir kurie "trumpina" man gyvenimą. Vėliau supratau - tik meilė gali tai pakeisti. Paulius korintiečiams, kurie gyveno nelabai dorai, užrašė:"Aš rodau jums dar prakilnesnį kelią". Ir jis parašė apie Dievo meilę ir meilę Dievui... Manau, tai neišsemiama tema.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
17 komentarų:
Gal del to mazai tu mylinciu Dieva, kad musu tevai,seneliai ziurejo i ji kaip i griezta teva, o ne i mylinti?Mazdaug "Dievas viska mato,jis nubaus",nes senesniais laikais vaikai buvo auklejami pagasdinant,tipinej senesnej seimoj tevo prisibijodavo.Galbut buvo manoma, kad baime stipresne jega sulaikyti zmogu nuo blogu poelgiu, negu meile, nes meile atlaidi.Nors is tiesu pagalvojus mylintis zmogus savaime geresnis.
O is tikruju tai va dabar sedziu ir galvoju, ar as myliu Dieva.Turiu pripazint, kad ko gero ne :( As tikiu, kad jis begaline meile, kartais prasau jo pagalbos, kartais padekoju uz ka nors(aisku prasau tankiau ir tai kiauliska is mano puses :0) ),bet as dar tiek nesubrendau turbut, kad pajegciau myleti dieva.Kazkaip isivaizduoju savo pagarba jam,noreciau, kad mano siela kazkada butu su juo,tiesiog noretusi vadovautis ta ismintim, kuria jis mum paliko,bet viso to nepavadinsi meile, kol kas jis man greiciau autoritetas :0)
Ir as manau, kad meile yra neissemiama...
Yra tiesos.Taip ir buvo mokoma. Dabar mokoma atvirksciai - Dievas didelis liberalas, va net gejai misias uzsisako;) Esme ta, kiek as suprantu, kad vyraujanti religija tera religija, tai ir Dievo nepazista.O jo paveikslas kaitaliojasi priklausomai nuo laikmecio. Bet dabar yra proga kiekvienam prieiti - Biblija galima gauti nesunkiai. Devas yra Zodis, tik taip su Juo ir susipazint galima.
Beje, Mamka, nesijaudink del meiles - nė vienas zmogus jos neturi naturaliai - kai zmogus iesko, Dievas sita meile duoda kaip dovana.As pats naturaliai esu toks zmogus, kad net prie tevo kapo neverkiau - tiesiog asaru nebuvo. Bet kai paliecia Dievo meile... Ir as suprantu kad tai ne is manes. Dievas tai duoda. Taigi, tai gali gauti kiekvienas zmogus, todel nera reikalo jaudintis, tik ieskoti.
Manau Dieva tikrai turetu myleti vienuoliai-jie paaukoja savo gyvenima jam.As suprantu meile zmogui-kai gali atiduoti jam viska,ka turi,savo gyvenima,turta,kai gali atiduoti jam savo organa ar net gyvybe,bet uz tikejima gyvybes neatiduociau-gal tiesiog tam ,kurį myli,reikia duoti tai, ko jam reikia?Manau Dievui mano gyvybe butu beverte,nes jis dave zmonems gyvenima, kad jie laimingai gyventu,taigi ir meile Dievui turbut turetu pasireiksti tuo,kad zmogus stengtusi gyventi taip, kad patiktu Dievui, tiesiog teisingai ir laimingai.Tik tas "laimingai" sunkiai gaunasi :0)
Vienuoliai aukoja gyvenima visu pirma baznyciai, nes jai prisiekia istikimybe, o tik paskui Dievui.Dievas nereikalauja tokiu auku, tai zmones susigalvojo. O del gyvybes, tai matai, nieks jos is taves, Mamka, reikalauti ir negali.Dievuje viskas laisva valia;) Net ir tiketi jis nieko nevercia - Jis zmogu vertina kaip laisva asmenybe, kuri gali rinktis. Tiesa, taip bus ne visada, Biblija kalba apie laika, kai nieks negales tiketi - malones laikas pasibaigs.
O del laimes, tai pagalvok, ka tau laime reiskia, gal tu jau laiminga, tik nezinai?;)
nu,praeita savaite buvau laiminga,o sia-nelabai :0)Juokauju, zinoma.As zinau,kas man yra laime.Man laimei reik meiles sirdyje,seimos ir dvasios ramybes.Dvasios ramybe turetu duoti tikejimas,arne? Bet kuo daugiau giliniesi i tai, tuo kartais daugiau tik sumaisties sirdy gaunas :0)Siaip esu jau gana susitupejes padarelis :0)turiu gana nusistovejusi poziuri i gyvenima,tik kartais gaila, kad laimei pasiekti mano vienos pastangu neuztenka :0)Nors suprantu,kad tai turetu buti vidine busena,o ne "pagaminamas" dalykas.Nu bet perdaug nesiplesiu,cia irgi plati tema :0)
Taip, tu teisingai apibrezei, to siekia dauguma zmoniu. Taciau niekada ir nepasiekia. Bet moterims budinga tai, ko tu nori, vyrai ziuri kiek kitaip. Tu praleidi viena svarbu komponenta - laimei reikia prasmes. Komfortas gali but, gali ir nebut.
O del tikejimo ir sirdies - sumaistis trunka tol, kol zmogus pasiekia ramybe su Dievu. Tai yra asmeninis "darbas". O siaip tikejimas nera panaceja - kartais netikintys isoriskai gyvena daug laimingiau. Bet tikincio gyvenimas visada yra prasmingas, be to, niekada nebuna vienisas. Zinai, net seimoje gali buti vienisas, nepadeda nei sutuoktinis, nei vaikai. Tokia vienatve isgyvenau nuo pat vaikystes, kol Jezus nepasauke manes. Po to tai isnyko kaip dumas. Dabar netgi budamas vienas nesu vienisas. Tai (man) labai didele laime. Kitokios ir nenoriu.
Linai, laimei reikia prasmes?Manau prasme ir yra ta, kad zmogus butu laimingas.Manau Jezus buvo atejes i zeme,palikti savo mokyma,kad zmones juo vadovautusi ir butu laimingi.Be to ta prasme irgi gali but ivairi ,-kazkam prasme pasiekti daug karjeroj,kazkam-padeti zmonems.
Del vienisumo,tai skiriu vienatve ir vienisuma.Viena pabut megstu- pasvajot,pasamprotaut pati sau apie gyvenima ar pavepsot i debesis :0)Bet kai uzplusta vienisumas,man neuztenka to,kad mane myli ar supranta Dievas,man reikia, kad atsirastu bent vienas konkretus zmogus zemeje,kuris suprastu,ka as noriu pasakyti,ka jauciu :0)O kai taves pilnai nesupranta tavo artimiausi zmones,seima (ar tai butu tevai ar sutuoktiniai), tas vienisumas kartais varo is proto :0)
Visiskai su tavim sutinku, taip ir yra. Visada reikia konkretaciu zmoniu, kad pajustum pilnatve. Laime ir prasme savaime aisku siek tiek susije. Bet daugelis asmenini komforta vadina laime. O tai yra klaida. Laimingas yra tas, kuris moka gyventi su tuo ka turi ir ten, kur yra, pasitenkines. Jezus atejo ne tam, kad mes cia butume laimingi, bet del to, kad neprazutume amzinybeje. Jis yra vienintelis kelias pas Dieva, taigi, juo eidamas zmogus isvengia paskutiniojo teismo ir laimi amzinybe. To nesimato dabar, bet ateina laikas, kai kiekvienas mirsta ir eina per mirties sleni - ir jokio zmogaus kartu nepasiimsi. Biblija sako:"Nors eiciau mirties sleniu, nenusigasiu, nes tu su manim". Cia yra laikini sunkumai, kuriuos pakelti dar galime, bet einant siuo sleniu vienisumas bus nepakeliamas.
Pridurciau, kad tikra laime zmogui yra vienintelis kelias pas savo kureja. Atrades si kelia as isties tapau laimingiausias zmogus sitoje zemeje!!!
Linai,idomu, o tu kaip isivaizduoji ta amzinybe? Arba Robertas? O kodel einant per mirties sleni turetu but vienisa, tai jau jei eini pas dieva, tai su dziaugsmu turi sau zygiuot, vargus zemej palikes? :0)
Laimingas turi gyvent su tuo, ka turi ir t.t.Jo, grazus zodziai ir grazus norai, tik pav.gyvena kokia bobute kaime su dievuliu sirdelej, vyras lupa ja kas vakara, vaikai prasigere, tu jai paaiskink, kaip but laimingai su tuo ka turi :0)
O Dievas ir Jezus aisku, kad nori,kad zmones butu laimingi, jei Dievas mus myli ir yra kaip tevas, tai savaime suprantama jis turi noreti, kad mes butume laimingi, nes savo vaikams nieks blogo nenori.
As labai liudziu, del nuodemes iskreipto zmoniu gyvenimo; tai ir prasigere vaikai, ir zudomi negime kudikiai, ir bet kokios neteisybes sitoje zemeje. Jeigu man spaudzia del to sirdi, tai kaip labiau, del to, pergyvena Dievas.
Amzinybes isivaizduoti as net nesivarginu, nes sventas rastas sako: "kas i minti neatejo... tai priruose Dievas Ji mylintiems" Geriau nesugalvosi.
O, kad Dievas nori, kad mes butumem laimingi, tai faktas, taciau daugelio zmoniu laimes supratimas labai iskreiptas.
As tai kartais bandau isivaizduot Dieva arba tai, kas bus po mirties,ir turiu tam tikra vizija, kaip man lengviausia tai suprasti.Tik cia nepasakosiu :0)Man patiko, kaip jehovos liudytoja man syki aiskino apie roju :0) As isklausiau ir pasakiau, kad jei jau rojus toks, kaip jie isivaizduoja, tai as nė nenoriu ten, tada jau geriau issisklaidyt kaip dumui :0)Tai nuo tada nebeuzeina su savo zurnalais :0)Siaip, labai rimtai neiseina apie tai sneket, nes vistiek nieko nezinom, bet, manau, zmones toj"amzinybej" neislieka kaip asmenybes.
Jo, Mamka, amzinybe yra begalybe. Del asmenybiu tai tu klysti - asmenybe islieka, bet tada ji tampa tuo, del ko ir buvo sukurta - bendrauti su kureju. Isivaizduok, kai uzklumpa isimylejimas - tu nenori su tuo zmogum skirtis, neikyreja jis tau, gera ir t.t. taip bus ir su Dievu - jausi, kad esi mylimas ir pats mylesi.Jezus buvo Dievas, kuris vaiksciojo sia zeme, tik zmogaus kune - ir tai zmones viska mesdavo ir eidavo su juo kartu.Kodel, todel kad jaute sita meile, kuri laukia kiekvieno zmogaus. Tik ne visi ja priima.
Bet kaip gali islikti asmenybe, jei as esu su savo pykciu ir meile,su blogiu ir geriu, o ten turetu likti tik geroji dalis ir tai jau nebebuciau as.Pagaliau ten turetu nebebuti vietos visiems zemiskiems jausmams-geismui, pavydui,mokymuisi kazko naujo, nes ten turetu buti viskas zinoma, arne? O be viso to, as jau ir nebebuciau as.Kartais galvoju, geriau jau jis mane istrenktu po mirties vel i zeme dar kokiam gyvenimui.Juokauju, cia jau truputi is budizmo :0)
Kam svarstyti, kas bus, jeigu Viespats sake: kas i minti neatejo... suprask, kad jeigu jau i minti atejo, tai taip tikrai nebus, bus dar geriau. :-)
Biblija sako, kad mes dabar turime kunus, kurie yra pazeisti nuodemes, todel mirtingi. Taigi, blogoji musu puse kilusi is ten. Gal tai ir musu dalis, bet daugelis noretu jos atsisakyti;) tik negali. O amzinybeje musu kunai bus pakeisti. Tiesiog paskaityk Petro laiskus, 2 laiska Tesalonikieciams ir suprasi;)
Rašyti komentarą