Gyvename pasaulyje, kuris į viršų iškelia tokią sėkmę, kurią galime įvertinti materialiai. Sėkmė tarsi turi garantuoti, kad visur mums seksis, visur bus atvertos durys, jei būsi aukštumoje, turėsi daug pinigų, viską galėsi susitvarkyti. Ar išties galima nusipirkti meilę?
"Daugybė vandenų nepaskandins meilės ir srovės nepaskandins jos. Jei žmogus duotų už meilę visus savo turtus, būtų visiškai paniekintas",- rašoma Biblijos Giesmių giesmėje. Žinai, kas tai užrašė? Ogi Saliamonas, apie kurį sakoma, kad tai buvo turtingiausias to meto žmogus, kuris turėjo 700 žmonų ir 300 sugulovių. Taigi Saliamonas gerai suprato, kad turėti žmogų ir patirti meilę - du skirtingi dalykai. Ekleziasto knygoje tas pats Saliamonas užrašė: "Suradau vieną vyrą iš tūkstančio, bet moters tarp visų neradau nė vienos". Jis rašė tai, ką patyrė - turėdamas 1000 moterų taip ir neturėjo meilės, ir jo turtai ir valdžia niekuo jam negalėjo padėti. Nepasisekė vaikinui... Aišku paslapčiom galime viltis, kad jau iš tūkstančio tikrai galėtum išsirinkti... bet ar tikrai? Nesu tuo įsitikinęs. Tuo labaiu, kad anaiptol nesi karalius ir nevaldai pasakiškų turtų. Meilė yra jėga, kurią žmogus gauna kaip dovaną. Neseniai skaičiau apie du naftos magnatus, kurie mirė turėdami milijardus dolerių, bet visiškai vieniši. Jie pirko pinigus ir atsisakė tų, kuriuos mylėjo ir kurie mylėjo juos. O tie, kuriuos nusipirko, paliko juos... Pinigai liko, o žmonės ne... Tai graudi istorija, bet ir mes nepastebime, nors turtų ir neturime, kaip sudarome panašius sandorius, tik smulkesniu mastu... Imame ir parduodame savo mylimuosius, tik už mažesnę kainą. Kažkam tai darbas, kažkam tai pomėgis ar karjeros siekimas. Žmogus lieka kažkur šone, net ir trukdo, erzina, tu nori pabūti vienas, susikaupti, pasiekti tikslą ir gauti pripažinimą, nes tikslas yra svarbesnis. Ir štai ateina diena, kai tikslas pasiekiamas, bet džiaugtis savo pasiekimu nebėra su kuo.Kažkas gali paploti per petį, kažkas gali žavėtis, bet tada supranti, kad žavisi ne tavim, ne žmogum, o tavo padėtim ir rezultatu. Ironiška, bet dažniausiai yra taip, kad atsisakydami meilės mes išties jokių kitų tikslų ir nepasiekiame. Tiesiog skaudžiai apsigauname. Negalima pasidėti meilės į sandėliuką, nes ji ten mūsų nepalaukia. Kažkur begėdiškai dingsta, neatsižvelgdama į mūsų norus. Matyt, taip buvo ir Saliamonui - nepadėjo nė 1000 jį supusių moterų.Dabar aš suprantu jo istoriją.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
3 komentarai:
Keista, kad niekas nekomentuoja.
Mano vinas brolis labai taikliai pasake, kad nor jus ir mazolius bedirbdami pritrinsite, be meiles tai bus niekas. As pridurciau; tuscia. Labai geras angliskas zodis panaudotas biblijoje "nothing" be meiles.
Ta meile toks keistas dalykas.As seniau maniau, kad zmones myli vienodai, bet neseniai kalbejau su sekmingai vedusia drauge, kuri tarsi ir myli savo vyra,turi vaiku...Kai as jai papasakojau, kas man yr meile, kaip as mylejau ar myliu, ji buvo tokia nustebus ir pasake, kad ji niekada tada iseina, kad ir nemylejo, pasake, kad nesugebetu niekada taip mylet, kaip as.O as irgi nustebau, pasirodo zmones taip skirtingai supranta meile,priklausomai nuo amziaus, gal jausmingumo ar ko,gal nuo intelekto? Gal pav.Saliamonas pats budamas be galo protingas norejo tokio idealo, kokio net negali buti?Ir man pasidare labai idomu, kaip jus, kas nors, suprantat meile?kuo skiriat meile nuo isimylejimo?Ar tik jausmo trukmes ilgumu?
Nemanau, kad galima Meile isdikutuoti intenete. Vien perskaityti ir bent pavirsutiniskai perziureti Biblija, reiketu maziausiai 1 metu. O ten rasoma ne apie ka kita, kaip Meile. Taigi savo supratimo gal ir nebandysiu aprasyti. Jis per daug gilus ir nepakankamai gilus. :-)
Rašyti komentarą