Šventojo Maiklo Džeksono atlaidai?

Turbūt pagalvojote, kad tai absurdas, tačiau spaudoje pasirodė pranešimai, kad apie tai visu rimtumu mąstoma Vatikano koridoriuose.
Prieš Maiklo Džeksono laidotuves Vatikane kilo rimti debatai. Hierarchai, vadovaujami paties popiežiaus Benedikto XVI neatlaikė visuomenės spaudimo ir ėmė svarstyti galimybę paskelbti anksti mirusį popkaralių … šventuoju. Tiesa, pokalbiai bažnyčios tarnų yra ne apie tai, kokį muzikinį indėlį įnešė dainininkas, o apie tai, kad eilinį kartą viešai pademonstruoti Katalikų bažnyčios galią ir kilnumą. Praneša “Life.ru” ir "Newsru.com".
Monsinjoras Biuaenselta ruošia visus reikalingus kanonizacijai dokumentus. “Didžiulis pasaulinis rezonansas privertė Vatikaną galvoti apie kanonizavimą.Negalima ignoruoti pasaulinio skausmo ir masių nuotaikas, kurias sukėlė artisto mirtis. Žmonės reikalauja kanonizuoti artistą”,- tvirtina monsinjoras.
Tiesa, jis sako, kad kanonizauojant artistą reikia įveikti keletą kliūčių ir jos viai ne dainininko gyvenime ir elgesyje(dainininkas buvo apkaltintas pedofilija), o tame ar buvo jiskatalikas ar ne. Vatikanas tikslios informacijos sakosi, kad neturi.
Tiesa, aš neatmetu,tiksliau norėčiau tikėti, kad tai gali būti tik šiaip kažkieno spėlionės, nepagrįstos išvados. Nors iš kitos pusės visai tikėtina, kad tokie procesai biurokratinėje sistemoje, kokia yra Vatikanas, gali vykti. Man būtų gražu, pavyzdžiui, skelbtų Marijos škaplierinės ir Maiklo Džeksono atlaidus vienu metu.

Įdomu, tik kieno jis būtų globėjas? Turbūt turinčių priklausomybę vaistams arba priklausomybę plastinėms operacijoms, o gal net ir visų dainuojančiųjų. Žodžiu, jei titulas bus, paskirtį surasim.

Mano vargelis

Va taip atrodo mano vasaros vargelis, taip buvo klojama ir užpilama betonu. Turiu pasakyti, kad kol neužpilta, tai taip gražu viskas, balta, gulėk ir žiūrėk:)

Vanduo iš uolos

Tarkim, eini per dykumą. Dykuma nėra konkreti vieta, greičiau tai vieta, kur supranti keletą dalykų - pirma jauti kaip išsilaksto tave lydėję pažįstami, antra, nebesineši nieko papildomo. galvojat lengviau nuo to? Visiškai ne, neštumeisi ir toliau, bet tiesiog nebepavelki ir stengiesi sugalvoti, ką čia dar išmetus. Trečia, einant jauti, kad esi pavargęs kaip šuo. Kitaip sakant - viskas prieš tave - karšta, tuščia, vieniša ir nesimato aiškios perspektyvos. Ar Dievas vis dar geras?
Taip, 110 procentų Jis išlieka geras.
Tai geras Dievas tokiu metu turėtų padėt?
Turėtų, bet mano pastebėjimu, Jis tokiu metu ne gelbsti, o dar ką nors atima. Biblija sako
"Kas turi, tam bus duota, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis tariasi turįs”.
Viena sesuo pasakojo, kad jai Viešpats atėmė ašaras. O man kuriam laikui atėmė gebėjimą rišliai viešai kalbėt. Niekada neturėjau tokios bėdos. Šiuo atveju, mane ištiko didelis nustebimas, matai žmones, žinai, kad reikia kalbėti, o iš burnos išeina tik "še...ve...ką...".
Na aš daryčiau kitaip - atimčiau iš turinčio ir atiduočiau neturinčiam, bet Jėzus daro savaip. Kai neturi - Jis dar ir atima. Ar Jis vis dar geras?
Be jokios abejonės. Esu dėkingas Jam, kad man nereikia remtis savo iškalba, savo žaliuojančiomis lankomis ir tyrais ežerais, o panoręs atsigerti turiu laukti, kol iš uolos ištrykš vanduo. Pasakysite, netiesa, taip nebūna, iš akmenų vanduo neteka. Teka, brangieji, teka, jei pakankamai ilgai lauki.
Kai sužinai tokius dalykus, tada ne taip jau svarbu, ar per dykumą eini ar per gražų miestą, o gal net per upę brendi - tavo širdis laukia, kada iš uolos ištrykš vanduo. To išmokti galima tik dykumoje. Žinai, Jis trenks į akmenį sausoje vietoje ir būsi pagirdytas, todėl kitas vanduo tavęs tiesiog nebedomina.
Kalbėjau šią savaitę su vienu pažįstamu, jis sako:"Žinai, aš manau, kad Lietuvos laukia didelis prabudimas, bus daug žmonių, kurie gręšis į Dievą". Žinoma, neturiu nieko prieš, tačiau dėl manęs to visuotinio prabudimo gali ir nebūti, nes ne dėl jo aš einu ir tikiu, o dėl to, kad mane pašaukė. eis daugiau - valio, žmonės neatsilieps į Jo kvietimą, tai ne tragedija. Tragedija jeigu eidamas pamesiu iš akių uolą. Mirti iš troškulio su kompanija nė kiek ne lengviau negu vienam.

Dar viena Aline Barros giesmė

Dar viena Aline Barros giesmė. Bent man patinka. Baigiu priprasti prie portugalų kalbos skambėjimo:)

Apie stovėjimą

Jau kaip ir laikas pakeisti įrašą. Deja, nieko gero negaliu parašyti. Kaunuosi su statybininkais. Ot veislė, kiek susiduriu visi vieno plauko, tiesiog iš vieno lizdo. Viskas buvo gerai, kol stovėjau, tikslaiu buvau, kai dirbo ir dirbo taip, kaip pasakiau ir plius mano paruoštoj vietoj. Visos linksmybės prasidėjo, kai man reikėjo būti darbe ir išvažiavau. Atvažiuoju vieną vakarą, betonavimui jau išklotas polistirolis ar kaip jis ten. "O plėvelė?" "aik tu sau pamiršau".
Atvažiuoju vakar jau išlietas pusėj kambario betonas. "O plėvelė?" "padėjau", o kam taip giliai iškasei?" "lyginau" "o kodėl 3 cm, ne 5 cm betonas?" "Laikys".
Nu tokius dialogus būtų galima tęsti ir tęsti. tai va dabar ir nežinau, kas blogiau, ar kai statybininkas negalvoja ir daro, ar kai galvoja ir daro. Susidūriau su abiejų rūšių tipais, rezultatas panašus. Nu kaip vaikų darželyje - turi stovėti šalia ir stebėti, o tam aš morališkai nepasiruošęs, teks viską dirbti pačiam toliau.