penktadienis, gegužės 11, 2007

Paskutinis skambutis


Paskutinis skambutis švenčiamas Anykščiuose Aukštaitiškoje sodyboje. Su šokiais, dainom ir duonos kepimu.

ketvirtadienis, gegužės 10, 2007

Lietuviški gamtos reiškiniai

Aš jums rimtai sakau, nors ir kalbiškai netaisyklingai – “dasigyvenom”. Kitaip negaliu įvardinti. Pagalvokit, vaikas iš ryto manęs klausia ne kas yra Žemė, kas yra meilė, o kas yra... Pocius. Po tokio klausimo nei į gatvę, nei į darbą ar į gamtą nesinori, susimąstai. Susimąstai kuo gi užsiima mūsų išrinktieji, jei pusę metų linksniuojama ta pati pavardė, kad net vaikai įsimena. Verda diskusijos, batalijos, parlamentinės komisijos, tarsi Lietuvoj kitų dalykų nebūtų, o visos šalies likimas priklausytų nuo šito asmens.
Per tiek laiko, kol verda šita košė, visą Lietuvą galima aprazgyti dvigubu ar trigubu agentų tinklu, o į visus Seimo narių automobilius prikaišioti blakių, nes užuot rūpinęsi mūsų valstybės saugumu, saugumiečiai puolė privatizuoti butus, ir pats Arvydas Pocius sau kąsnelį pasičiupo. Bet gražiausia, kad niekas nieko eilinį kartą negali padaryti, tik palinguoti galvomis ir pabarti, kaip daro Seimo nariai:”Oi, Pociau, negražu negražu”.
Na, jei Seimo nariai negali, tai tuo labiau ir aš, todėl vaikui sakau:”Pocius yra toks Lietuviškas reiškinys. Amerikoje yra tornadai, Azijoje – cunamiai, o pas mus yra pocius. Skirtumas tik toks, kad tornadai ir cunamiai vyksta greitai, o pocius trunka ilgai ilgai, na bet tu dar per mažas, kad viską suprastum, eik, į mokyklą pavėluosi”.
Beje, vaikui nepasakiau, kad tas reiškinys dar ne rekordininkas pagal trukmę,gerai, kad vaikas nepaklausė, kas yra Borisovas. Tikrai juokinga, bent man, kaip visas valstybės aparatas suprakaitavęs kaip per mėšlavežį nesugeba iš šalies antrus metus išgabenti vieno Borisovo (nesakau, kad jį reikėtų ar nereikėtų išgabenti, tiesiog stebiu patį reiškinį). Tai ką jau kalbėti, jei mūsų šalį užplūs nelegalių migrantų banga. Tačiau, reikia pripažinti, kad reiškinys vis dėlto yra ne viena ar kita pavardė, o valstybės sistema, kurią patys sukūrėme.

trečiadienis, gegužės 09, 2007

Baigė mano paveikslą


Va taip jis dabar atrodo.

antradienis, gegužės 08, 2007

Kėliau ir pakėliau

Kas sakė, kad aš nestiprus, vakar pakėliau visą daržinė į viršų. Kadangi viena puse buvo nukrypusi, kasiau duobes, ir kėliau. Buvo smagu, tuo labaiu, kad tik teoriškai žinojau, kaip tai daroma, net nebuvau matęs. bet pavyko.Tikiuosi šiandien kai nuvažiuosiu dar nebus nugriuvus.

ketvirtadienis, gegužės 03, 2007

Apie motyvaciją

Vargsta net ir mūsų prezidentas, netikusi mūsų tauta, neabejoju, jog po dviejų kadencijų jam teks uždėti šventojo aureolę. Kadangi kadencija eina į pabaigą, tai ir prezidento kantrybė senka. O kaip neseks, kai aplink vien tinginiai, amoralūs ir alkoholikai. Štai ir paskelbė prezidentas, kad reikia peržiūrėti socialinę paramą... daugiavaikėms šeimoms, kad jos būtų motyvuotos dirbti, o ne gyventi tik iš pašalpų.
Teisingas požiūris, vertas pagarbos, tegu daugiavaikės mamos nesėdi namuose su savo 4 ar 8 vaikais, o eina dirbti 10 valandų pas kokį ūkininką, gal minimumą užsidibs, bulvikę kokią gaus, kaip Žemaitės laikais.
Būtų teisinga, bet kartu ir juokinga - daugiavaikė, tai nebūtinai asociali, o asociali nebūtinai daugiavaikė. Beje, jokių spec. išmokų daugiavaikės šeimos negauna, o lengvatos už butą ar kitos, tokios pat kaip ir kitų piliečių, pavyzdžiui, pensininkų, jei nepakanka pajamų.
Žiūriu, politikai vis prikiša tiems, kurie augina daugiau vaikų, kad “reikėjo galvoti prieš “pasidarant”. O tai kaip išėjo, kad tie galvoti politikai, prezidentui irgi dalyvaujant, “padarė” Mažeikius, Telekomą, prichvatizavimą ir krūvą kitų nesąmonių?Gal irgi buvo girti kaip kokia asociali moteriškė, kad sugulė su kuo papuola ir bet kokiom sąlygom?
Tai gal reikėtų motyvuoti mūsų politikus, kurie niekuo nesiskiria nuo asocialių šeimų, beje, mano nuomone, tik labiau kenksmingi? Girtuokliai daro žalą sau, na dar kaimynams, o politikai – visai šaliai. Aš, kaip daugiavaikis, sutinku, kad būtų sumažintos išmokos(jų vis tiek nėra), bet kartu siūlyčiau peržiūrėti politikų socialinę politiką, kad jie irgi būtų motyvuoti dirbti tautai – apkarpyti signatarų rentas, seimūnų privilegijas, prezidento atlyginimą. Tegu visiems atsakomybė tenka, juk kaip smagu būtų susitikti prezidentą bulvių vagoj petys petin.