Poetui atminti

Turbūt mažai yra Lietyvoj žmonių, kurie vienokiu ar kitokiu būdu neprisilietė prie šiandien mirusio poeto Justino Marcinkevičiaus kūrybos. Su jo mirtim baigiasi visa era Lietuvos poezijoje.

Šis žmogus visada išsiskyrė iš margos rašytojų minios. Jis nevaidino talento, neleido sau būti "menininku", nesinaudojo privilegijomis ir neieškojo protekcijų. Tiesiog buvo paprastas ir sąžiningas žmogus. Sąžiningas buvo ir savo kūryboje. Vieną kartą su juo dariau interviu. Kas man paliko įspūdį, tai jo bendravimas ir paprastumas. Užaugau skaitydamas jo eilėraščius ir stebėdamasis kaip iš negyvo tampa gyva, kaip iš skausmo atsiranda prasmė, o beprasmybė išvis neegzistuoja. Beje, retas atvejis, kai poetas nebijojo kalbėti teigiamai ir pozityviai. Atmintis  - nedėkingas daiktas, žmonės greitai viską užmiršta, tačiau ko negali užmiršti - norėtum, kad tavo kaimynas būtų toks žmogus kaip jis. Taigi, mano padėka jam, kad jis buvo ir už tai, koks buvo.