Tačiau tai tėra mitas. Reiktų tam žmogui užeiti į tą pirkelę ir pakalbėti su tuo žmogumi, ko gero, rastų žmogų žiūrintį pro langą ir mąstantį - štai kaip kitiems gerai, sėdi sau gražiose mašinytėse ir važiuoja sau kur nori, jie laisvi, o aš pririštas.
Ar pastebite, kaip mielai mes perkeliame laisvės sampratą ant kitų, tarsi jos niekada negalėtume pasiekti patys? Čigonai laisvi, nes nieko neturi, Bilas Geitsas laisvas, nes turi per daug, vienuoliai laisvi, nes visko atsisakė, valdininkai laisvi, nes sočiai gyvena, darbininkai laisvi, nes dirbant galvoti nereikia, studentai laisvi, nes jauni, viskas jiems prieš akis, emigrantai laisvi - susikūrė sau gyvenimą, girtuokliai laisvi, nes jiems mažai tereikia, gražuoliai laisvi - jiems visi palankūs, pilkos pelytės laisvos, nes niekam neužkliūva... Sąrašą būtų galima tęsti, tačiau kurioj grandinės vietoj esu aš?
Juk išnarsčius iš eilės visą grandinę, paaiškėtų, kad niekas nesijaučia laisvas. Tiksliau - atsivers siaubingas nelaisvės paveikslas, kur žmonės suraišioti nematomais raišteliais tik iš išorės sudaro įspūdį, kad yra laisvi. Vaidiname laisvę, nes neturime kito pasirinkimo. Nesvarbu, kaip atrodai kitiems, svarbu, kas esi pats.Tik pats tą ir žinai.
Ką bedarytų, kur bebūtų ir koks bebūtų, žmogus be Dievo yra nelaisvas. Jis negali pažinti laisvės ir tą puikiai žino. Ilgai mąsčiau apie tai, kai reikėjo priimti svarbius sprendimus. Išnarsčiau visus variantus - laisvės be Dievo niekur neradau.Vis tikėjausi, kad gal apsieisiu be to, gal yra koks kitas plyšelis. Evangelijoje perskaičiau: "Jėzus vėl prabilo: “Aš – pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsoje, bet turės gyvenimo šviesą” ir "Aš atėjau į pasaulį kaip šviesa, kad visi, kurie mane tiki, neliktų tamsoje".
Šiandien galiu paliudyti - yra laisvė ir yra šviesa. Bet ji nėra išorėje, nėra aplinkybėse, nes Jėzus atneša šviesą ir atneša laisvę į žmogaus vidų. Tada visai nesvarbu, kur tu gyveni - vienodai esi laisvėje tiek automobilyje, tiek kaimo gryčioje, nesvarbu ir kokioj santvarkoj ar kokioj šeimoj gyveni - šitos laisvės niekas negali atimti. Jėzus iškerpa tave iš nelaisvųjų grandinės.
Pranešimai
12 komentarų:
Gražiai parašyta, pritariu.
"Jėzus iškerpa tave iš nelaisvųjų grandinės."
ir prirakina prie kitos grandines":)
Ez.4:8 "Todėl sakoma: „Pakilęs aukštyn, nusivedė belaisvius ir davė žmonėms dovanų”."
Mes dabar esame Jo belaisviai,o buti Jo belaisviu,tai reiskia visiskai priklausyti Jam ir nuo Jo... ir tai,ne kancia,ne darbas,ne isipareigojimas...o pasimegavimas Juo kaip Gyvybes medziu.
Oi Tadai, netikiu savo akiais:) Judai, nu ir kaip tau neatsibosta?:)
O kaip del kitu dalyku Linai?skaldyti baznycia ir keikti bei smeizti savo buvusius baznyciokus yra laisve ar ne?
kas man turetu atsibosti,Linai?Negi nematai,kas esi nupirktas vergas ir pats sau nebepriklausai:).Nebepriklausai ir taskas.Ar dar nepadejai tasko del sio klausimo?Dievas jau seniai padejo,ir laukia,kad mes tai pripazinsime ir su tuom sutiksime.Aisku,ne doktrinaliai...
laimei nepažįstu jokio Ramūno,minimų veiksmų atlikti nereikėjo, nes niekur ir nebuvau, tai gal ne ty pataikei:)
O Judai, turėjau omenyje, kaip tau neatsibosta vis tiek kū norins kitaip versti:)
Na,Linai,dalintis nera juk blogai...as matau taip,kitas kitaip :).
O meluoti ir sleptis gerai?matyt tai irgi laisve Kristuje.ten pataikyta ten,tik ne pas visus sazine dar yra likusi.pas kai kuriuos tik viena tulzis deja.matyt tai ir yra laisves Kristuje vaisius.
Ramūnai, paprašyk, kad tavo bažnyčia pasimelstų už tave, nes tiek tulžies turėt jau tikrai nėra gerai.
Žmogus gali slėptis po visokiais slapyvardžiais, bet tai, koks esi, nepaslėpsi, taigi tariamas Ramūnas lengvai atpažįstamas paukštis:) Tokie sparnuočiai kur ateina, ten dvokiančių krūvų palieka. Gero skrydžio laisvėje:)
skaitydama kai kuriuos komentarus nebematau skirtumo tarp krikscionio ir ne krikscionio
Erika, kū ty bepadarysi, kad kai kurie patys komentarų autoriai nemata:) Reikia akims kokios mosties:)
Rašyti komentarą