Mokame skaičiuoti - viens, du, trys... Įdomu, kad ir Dievas skaičiuoja - dienas, laikus, procentus, žodžiu, Dievas puikus matematikas.
Po maldos prie manęs priėjo griežto veido moteris, ir sako: "Supranti, aš nespangstu, kaip va ta pažįstama, kad viską atiduoti tik Viešpačiui, Viešpačiui, bet... Jis su mažiau nesutinka". Ir ėmė verkti.
Ta moteris ilgus metus praktikavo budizmą, lankė visokius dvasinius mokytojus, išmaišė pusę pasaulio, ir čia provincijoje nusprendė kažkaip paįvairinti gyvenimą - geri žmonės, smagu pabūti, Jėzus buvo irgi šaunus mokytojas, viskas veda į gėrį, visas dvasingumas toks pats, tik skiriasi išraiška ir t.t. tačiau Dievas smogė tiesiai į paširdžius, ištiesė savo ranką ir pasakė - atiduok viską, ką turi. Biblija sako:"Baisu pakliūti į Gyvojo Dievo rankas". Kol mes žaidžiam pasirinkimų žaidimą - Jėzus yra šaunus bičiulis, dvasinis "apšviestasis" mokytojas iš plejados kitų sąmoningumo žadintojų, tačiau kai Jis ištiesia ranką, juokai išnyksta. Realiai supranti, kad Jis nesitaikstys su niekuo tavo gyvenime. Tik tie, kurie to nepatyrė, mano, kad tikėti Dievu - lengva ir paprasta. Kai ateina laikas atiduoti - visi plaukai pasišiaušia - o kas bus, ką jis lieps, ką reikės daryti, kur mano laisvė, kur mano pasirinkimas? Viso to nebelieka, lieka tik sekti paskui Jėzų, kuris eina mirti į Jeruzalę. Be garantijų, aprūpinimo, nešant panieką, pajuokas. Ta moteris sako:"Man viso to nereikia, visas kūnas priešinasi, tai svetima". Taip, gyvenimas su Dievu mums yra priešiškas, mes nepratę taip, tačiau kitos išeities nėra. Jėzus arba ant kryžiaus virš altoriaus ir tolimas,nesikėsinantis į tave, arba gyvas.
Ji pasakė visą esmę - Dievas su mažiau niekada nesutinka. Ir ne todėl, kad norėtų palaužti tavo valią ir atimtų gyvenimą, tiesiog kol neatiduodi visko, ką turi, Jis negali duoti visko, ką tau paruošė. Kitaip mūsų gyvenimo laivas toliau klajos be prasmės.
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą