ketvirtadienis, sausio 21, 2010

Mano sutvarkytas gyvenimas



Naivu tikėtis, kad pašaukimas, kai jis išgirstamas, priimamas nuolankiai ir iš karto. Dievas pašaukia žmogų, tačiau tada pasišiaušia visa prigimtis. Ramu, kol Jėzus uždarytas pastate, yra graži idėja arba kabo prikaltas, tačiau kai Jis pašaukia, ramybė baigiasi.
Sutikau žmogų pažįstamą, jis sako:"Jau savaitę negaliu užmigti, nes vos sumerkiu akis, girdžiu balsą: "Skaityk Bibliją" ir negaliu išsimiegoti, vaikštau, klausau muzikos". "Tai gal tau reikia paklausyt to balso?",- klausiu. "Ką? Aš nenoriu, man patinka mano gyvenimas, viskas ten sutvarkyta, kai man reiks, aš pats ateisiu, aš pats pasirinksiu, aš pats... bet dabar man baisu, nežinau, ką daryti, aš nenoriu",- liejo žodžius.
Pagalvojau, kad tokio aiškaus Dievo šaukimo dar neteko sutikt. Suprantu baimę, kai Kristus nulipa nuo kryžiaus ir pašaukia, tame šaukime yra grėsmė visam tavo gyvenimui ir asmenybei.
Po kiek laiko vėl sutikau, klausiu kaip. "O puiku, balsas dingo, miegu ramiai",- džiūgavo žmogus. Kaip suprantate, tas žmogus nieko nepradėjo ir niekada nepradės pats. Nežinau, ar dar kartą jis bus pašauktas. Tikiuosi. Dievas ilgą laiką stovi ranką ištiesęs į mus, bet jei neatsiliepiame, Jis tiesiog nusisuka ir siela prarandama, net ir atgaila tada nebegali padėti.
Ši istorija man primena, kaip mes žiūrime į Dievą, kaip žiūrime į pašaukimą, visa mūsų prigimtis priešinasi. Juk tai mūsų gyvenimas. Sutvarkytas gyvenimas, kuriame Dievui vietos nėra.

16 komentarų:

Olgerdas rašė...

Gera nuotrauka:)

Zita rašė...

Olgerdai, taigi ir įrašas geras :)
O nuotrauka tai labai liuks. Man laaabai patinka tokie išsišiauše. Šitas mielas kačiukas jau tupi mano darbo kompiuterio monitoriui :)

Olgerdas rašė...

Na,pasitaisau:)-irasas irgi geras:).Galeciau asmeniskai pasakyt,kad net negaliu tiksliai pasakyt,kada tapau tikinciu.Nu vaiksciojau i baznycia,bet nu ir kas?...Kazkur po keliu metu greiciausiai tik samoningai pradejau lankyt ir baznycia ir aplamai pradejau dometis rimtai tikeljomo temomis.Protestantiskose baznyciose iprastas reikalas jau yra kartoti kaip mantra:va buvau isgelbetas tada ir tada.Ir dar priduria:isejau i prieki ir pan.Pasakyciau velgi,nu ir kas kad isejai?Ar buvai tada isgelbetas?Iseit nesunku,ypac kruvoje drasu.Prisimenu,kad isejau i vadinama "prieki" tik gal po kokiu 5 metu savo tikejimo.Ir tai,tada buvo ne standartinis "priimk Jezu" ir pan,o atgailos kvietimas...Isejau pamenu Sporto rumuose senais laikais,kartu su tokiu irgi tikinciu broliu...Keli netikintys irgi isejo.Pastorius pazvelge i mudu ir pazines,kad esame jo baznycios parapijieciai,tare:matau,kad ir kai kurie krikscionys teisingai suprato kvietima atgailai...Pamenu,man buvo akimirka siek tiek geda,kad mane pazins,pasmerks...Kad pazino,galima neabejot tuo...Ir siaip,masciau,kad as lyg ir tikintis,bet savo sirdyje zinojau,kad visgi esu toli nuo Dievo...Kazkokia geda buvo,kad lyg isdaviau Jezu tokiu nuodemingu savo gyvenimu.Bet ta geda nebuvo ilga...O aplamai,nezinau,abejoju ar koks nors zmogus gali pasakyt,kad jis isgelbetas,ir jei taip,tai kada butent.Manau,to niekas nezino,tik Dievas.Mes daugiau tikimes,daugiau pasitikime Dievo malone,kad busime isgelbeti,nei ka nors konkreciai zinome.Kaip ten Paulius sako:matome kaip per aprukusi stikla...O aplamai,isgelbejimas trunka manau visa musu gyvenima.Kiek gyvename-tiek esame gelbstimi.Procesas...

Šauklys rašė...

19:1 Apolui būnant Korinte, Paulius, perėjęs aukštutines sritis, atvyko į Efezą. Užtikęs ten kelis mokinius,
19:2 paklausė: "Ar įtikėję gavote Šventąją Dvasią?" Jie atsakė: "Mes nė girdėti negirdėjome, kad yra Šventoji Dvasia".
Yra 3 stadijos: nuteisinimas(tikejimu), pasventinimas ir Sv.Dvasios krikstas- tai procesas.

Šauklys rašė...

Indas is pradziu paimamas, paskui isvalomas ir tada jis jau tinkamas tarnavimui.

Zita rašė...

Olgerdai, mes išgelbėti tikėjimu, o ne darbais. Visa Biblija apie tai kalba. Štai dabar atsiverčiau kur paliuvo ir štai Pauliaus užrašyta: "Jei lūpomis išpažinsi Viešpatį Jėzų ir širdimi tikėsi, kad Dievas Jį prikėlė iš numirusių, būsi išgelbėtas. Nes širdimi tikima ir taip įgyjamas teisumas, o lūpomis išpažįstama, ir taip įgyjamas išgelbėjimas" (Rm.10;9,10)
Aš vieną dieną turėjau rinktis tarp abejonių ir Dievo pažado. Daug svarsčiau ir supratau, kad jei Dievas pašaukė, jei pažadėjo, vadinasi taip ir bus. Palikuonimis yra vaikai pagal pažadą. Ir kiekvieną mintį, kuri bando atskirti nuo šio pažado, reikia surakinti ir mesti lauk. Tai lyg pelų nuo grudų atskyrimas. Pelus išrenkam ir nešam į lauką ir pilam į vėją. O aukso vertės grūdus saugom neužterštus. Aišku, mūsų aruodų sienos skylėtos ir tie patys vėjai vėl prinešios pelų, bet aš ir vėl juos išrenku ir saugau savo aruodą.

Olgerdas rašė...

Aciu Zita.Suprantu tave.Tik gaila kad daugeliui krikscioniu sie Pauliaus zodziai yra lyg mantra ar uzkeikimas,o kai kuriems-ir bilietas i nuodemes ir kompromisu pasauli.As ne isimtis.Atsvara siam dalykui yra Dievo pozicija,issakyta per Jokuba.Tad yra ir darbai,patikek kad yra.Niekur to nepabegsim.Darbai isplaukiantys is tikejimo...Ir vargas tam manau,kas tik lupomis ten tralivali ispazysta...O tokiu yra nemazai,kaip bebutu gaila.Tokie,kurie su malonumu istars:susilk broli,buk palaimintas-bet tai ir viskas,ka gali toks "tikejimas".Kiekvienas manau turime budeti kad patys tokiais tralivaliniais netaptume.

Linas rašė...

Jo mes visi su skirtingom patirtim, tai ir gerai. O dėl tikėjimo ir darbų tai bu esat teisūs. darbai tinkami tik tada, kai jau yra esmė. O kai yra esmė, ne visada iš karto atsiranda darbai, kartais reikia palaukti, todėl būkim kantrūs.:)

Olgerdas rašė...

Amen:).Nu va ir priejom konsensusa,anot Gorbaciovo:).Pasirodo,kad kantrybe yra visai neblogai,nors mums zinoma norisi greiciau...

Jurgita rašė...

Bet žinai, dar būna taip, kad žmogus priešinasi, šiaušiasi, bet vistiek padaro. O kitas lankstosi sutinka, o vistiek savo keliu eina. Tai geriau tada pirmasis, kaip šv. Rašto vienoj istorijoj. B8na, šiaušiesi, prieštarauji, ginčijies iki nukritimo, bet vistiek viduje pamažu atlėgsti, suminkštėji, ir žinai, kad niekur nesidėsi, reik daryt...

Olgerdas rašė...

Ka as zinau...Nu,ziurint rezultato,zinoma geriau:).O to "reikia" tai manau nereikia:).Priverstinis tikejimas,nu skamba kazkaip neskaniai...Panasiai,kaip priverstines vedybos...Tikejimas "is reikalo":) neatrodo ismintingai.Is kitos puses,pranaso Jonos nuotykis silkes:)pilve ir tolimesni ivykiai irgi savotiskai idomu.Trumpiau sakant,Dievas daro ka nori-viena uzkietina,kito sirdi suminkstina.Biblija pilna visokiu pavyzdziu.Tik visgi manau,Jis labiau laukia musu samoningo atsidavimo,taip sakant,is meiles Jam...

Linas rašė...

Manau, Jurgitai teks tokį įrašą pas save padaryt, nors galėčiau ir aš.Tik gal vadinčiau tai ne prievarta, kiek supratimu, kad sprendimas nebus pakeistas:)

Olgerdas rašė...

Jo zinai:...Kai Dievas pasako tai amba...

Jurgita rašė...

Vistiek man patink labiau tie, kur bamba, bet padaro kaip reikia, viduje suvokdami to prasme, nei tie, kur aikcioja apsvaige, o rezultate gaunasi snipstas ir tu aikciojimu aidas tesigirdi.

Linas rašė...

Aikcioja tie, kurie dar nebuna patikrinti ir isbandyti, kai patikrina, tada ir padaro:)

Olgerdas rašė...

Dauguma is musu daugmaz aiksciojo tikejimo pradzioje.Kol nepriejo Dievas(kaip Kindziulis) :) ir netare pora zodziu,taip nuleisdamas mus is padebesiu.