Kas galvoje, nebūtinai kalboje

Seniai norėjau parašyti tema,Ką musulmonai galvoja, nes nelabai kas šneka Lietuvoj tokia tema. Šiek tiek iš asmeninės patirties. Su musulmonais praleidau du metus gana artimai bendraudamas, todėl galiu gana drąsiai sakyti, kad neblogai pažinau juos per tą laiką. Na iš vienos pusės žmonės kaip žmonės, tačiau iš kitos - jų mąstymas visiškai kitoks. Kuo religingesnis musulmonas, tuo jis labiau panašus į ideologą, ypač kitų atžvilgiu, pirmiausia jo akyse esi ne žmogus, o "kafir" - netikėlis. Gerai, jeigu "kafir" pakankamai stiprus, kad apsigintų, tačiau jeigu ne - vargas jam.Tai yra, mano galva, islamo pasekmė - "kafir" yra toks pusiau žmogus, kuriam galima meluoti, apgaudinėti, nesibaiminant pasekmių. Tai ypač matoma, kai išryškėja konflikatai, sakykim, žydų - palestiniečių, naiviems vakariečiams nuolat pateikiamos propagandinės kraują stingdančios istorijos "mūsų kaime žydų kariai surinko jaunus vyrus ir sušaudė", "pagrobė vaikai ir pardavė jo organus", "vaikai išėjo nešini balta vėliava, juos sušaudė, ar mes, musulmonai - ne žmonės?" ir panašios. Meluoti "kafir" vakarų publikai nėra nuodėmė, o apsukrumas. Netvirtinu, kad visos panašios istorijos išgalvotos, kare žiaurumų sočiai, bet ne tokių, kuriomis siekiama įrodyti, kad Izraelis vykdo genocidą. Yra nuosaikesnių, yra radikalesnių musulmonų, negalima visų statyti į vieną gretą, tačiau supratimas, kad kol netapai musulmonu, esi jam "kafir", rusena net ir meile aplinkiniams trykštančio adepto galvoje.
Štai, paskutinis pavyzdys. Į mano elektroninį paštą atkeliavo malonus laiškas iš lietuvaitės:"noreciau pasiulyti civilizuota diskusija apie Biblija ir Korana. Dalyvautu keli mano draugai. Mes domimes religyjotyra ir studijuojame NT ypatingai atidziai, taip pat ir Korana bei judeju S.T". Na aš visada už diskusijas, tačiau įtarimą sukėlė tai, kad laišką pasirašė vienu vardu, o paštas - kitu, plius dar prisistatė kaip "religiotyrininkai".
Susisiekiau, pasiūliau savo paslaugas, bet pasakė, kad diskutuos balsu, kadangi buvo vakaras, neturėjau techninių galimybių, taigi pasakiau kas aš susilaikysiu nuo diskusijų.
Va tada ir prasidėjo įdomioji dalis. Parašė "Argi tu neturėtum skleisti meilės tam savo Jėzui?". Parašiau, kad "kaip musulmonai, privalote gerbti Jėzų, nes juk Korane rašoma, kad jis - pranašas". Va ir atkeliavo atsakymas, staiga iš mielo katinėlio išlindo tikra hiena:"esat bailys ir neturite nieko savyje kad galetumete parodyti apie savo kryziu. as visuomet nugaledavau jusu kunigus, alhamdulillah (aciu Allah), kad jus davete man dar nauju patvirtinimu ir irodymu,iki baily, mes tave nugalejom net nepradejus debato,taip buna nuolat su kryziaus garbintojais, jie yra visi bailiai,musulmonai myli ir gerbia Jezu labiau negu jus. bet kiadangi jus zinote kad neturite nieko parodyti musulmonui ir t.t.".
Taigi, manau bendrais bruožais parašiau, ką galvoja. Man tai nebuvo didelė naujiena, tačiau kažkam tegu bus nauda, "civilizuota diskusija" tik akių dūmimas naiviesiems, saldus liežuvis, o viduje pyktis ir sunkiai pridengiama neapykanta.