Demokratija įgauna vis keistesnes formas, vis didesnės nusivylusių žmonių minios laukia pasikeitimų, kad ir Lietuvoje matydami, kuo virsta mūsų pačių išrinktųjų pasirodymai Seime. Akivaizdžiai gimsta ilgesys vieno teisingo asmens, kuris sudėtų taškus. Panašų vaizdą matome Rusijoje, kur virš demokratijos stovi vienas žmogus, kuris nusprendžia, kokia turi būti demokratija.
Tačiau aš asmeniškai labai abejoju, ar Lietuvoje toks variantas įmanomas, Rusijoj gal ir taip, nes ten visada gyvavo legenda apie „gerąjį carą“, kuris padarytų tvarką, jeigu sužinotų. Žvelgdami į istoriją tegalime konstatuoti, kad to „teisingojo caro“ Lietuvoje niekada ir nebuvo. Mūsų kunigaikščiai pardavinėjo Lietuvos žemes už karūnas, karinę pagalbą,(Mindaugas, Vyrautas) ėjo į unijas, galiausiai žmogus, į kurį tauta buvo sudėjusi viltis, pabėgo per upelį palikdamas visus. O ir dabartiniai mūsų gelbėtojai ne ką geresni – bėga tai į Maskvą, tai į Lenkiją, tai į Briuselį. Kodėl dabar mūsų valdytojai turėtų elgtis kitaip?
Istoriškai esame užprogramuoti būti palikti, kai mums labiausiai reikės pagalbos. Todėl netikiu vieno žmogaus, kuris padarys tvarką, idėja, nes Lietuvos istorija to pavyzdžiais nepatvirtino.
Yra daug besišildančių šlovės spinduliuose, bet visi jie kaip taisyklė išsilaksto, vios prožektoriai užgesta.
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą