Na dar šiek tiek Braziliškos sekmininkų muzikos. Vanilda Bordieri "Quem te Viu e Quem te Vê". Verčiasi maždaug taip - "Ką matėte jūs ir kas matė jus"
Jūs paėmėte šį Žodį ir padėjote laimėti
Šiandien galima pasakyti - yra ne tas pats
Kas matėte ašaras, dabar matote džiaugsmą
Kas matėte, jog jūs prarasti, dabar matote pergalę, ir Ačiū Dievui
Kas pamatė jus kovoje skausmo ir kančių?
Pažvelkite į save ir pamatysite nugalėtojus.
Kas matė jūsų gyvenimą be motyvacijos?
Įsitikinkite, kad turite naują dainą -
Jūs giriate Viešpatį Dievą, kuris pakeitė jūsų gyvenimą
Pranešimai
10 komentarų:
O o kokie žodžiai.
Vanilda Bordieri dabar klausau beveik kasdiena. Nu jau labai patinka :)
Tai ačiū už vertimą
JO, kas įdomiausia, kad man tokia muzika neturėtų patikti, na bent lig šol nepatikdavo, per daug kažkokia "netvarkinga",nenudailinta, o dar ji pastaugia nesigėdydama:)O man ramesnė muzika patinka, bent galvojau, kad ji visada gilesnė, o še tau toks smūgis mano įsitikinimams - Vanildos giesmes turi kažką, kas daug daugiau negu vien skambesys.
L.
Gal ir taip, vietom pastaugia :)
Aš tai negaliu atsižiūrėt į juos visus - koks susiklausimas, jie jaučia vienas kitą. tik repeticijom to nepasieksi.
Zita
Gražu. Klausiu šiandien savęs ir Dievo, kodėl masiškai žudosi vaikai... Kas atsitiko mums, visuomenei, jei mūsų vaikai nebenori gyventi? Vakar pasikorė sūnaus klasiokas. Viskas buvo tarsi gerai, niekas jo nežemino mokykloj, gerai sutarė, buvo (ar buvo?) linksmas. Prieš keletą dienų iš sūnaus mokyklos mergaitė susipykus su tėvais iššoko iš aštunto aukšto. Žuvo. Gyvenimo tempas greitėja, neberandamm laiko nei Dievui, nei vienas kitam... Vaikai juk mūsų gyvenimo viltis. Kokį gyvenimą mes sukūrėme, jei vaikai nebesugeba prie jo prisitaikyti? Kelintas jau šias metais vaikas?...
Mamka atskrido, žinok jau tavęs kaip ir pa... (nežinau kaip rašyti, pasiilgau ar pasigedau?). Tai visas dėmesys tau.
Manau, gerai padarei kad klausei. Nors reiktų klausti, ką padaryti mums, kad to nebūtų?
Vieno atsakymo čia nėra, nes gyvenimas ne toks paprastas.Ir dar pridurčiau, kad viskas tik tamsės. Pas mus irgi tas pats, ir paciam teko sudalyvaut ant ribos su jaunimu tokiuose įvykiuose neseniai. Mamka, pasižiūrėk į tą giesmę - liūdintys paguodžiami, kenčiantys išlaisvinami. Aš žinau tik vieną receptą, kai gyvenimas pasidaro per sunkus. Girdėjau pasakojimą, kaip pastorius netyčia į forumą internetinį užėjo, rado vieną jaunuolį, kuris rengėsi išeiti. Ilgai kalbėjosi, galiausiai tas pastorius paklausė:
-Jei rastum 100 dolerių, purvinų, negražių, kurių tau nereikia, ką padarytum - išmestum ar atiduotum kitam?
- Aišku, atiduočiau
- Jei tavo gyvenimas tau nereikalingas tai atiduok jį Jėzui, jam tas tavo purvinas ir nelaimingas gyvenimas reikalingas, ir jis duos tau kitą.
Tai va, Mamka, neliūdėk, saugok savo vaikus nuo tamsos ir pati nepervark. Surask laiko atsiversti Bibliją.
Ir žinoma, pas mane užeiti:)
Aš nepervargus, tik darausi nenormali darboholikė :0) Išeinu 9, grįžtu apie 20val. Prieš darbą susitvarkau darbo vietą, po darbo suvedinėju galiukus visokius, taip ir užtrunka :0)
Aš saugau savo vaikus, bet visi visų vaikai- bendras turtas.
Dėl Dievo, tai aš neperšu vaikams tikėjimo. Aš esu už tai, kad jie turi patys rasti savo kelius ir savas tiesas. Kalbu tiek, kiek jie nori klausytis. Žinai pats, per prievartą nieko niekam neprikiši... O šiandien sūnus paklausė: "Mama, ar eisi ryt į bažnyčią, ryt verbų sekmadienis?" Apakau. Rimtai. Ir pagalvojau, Dieve, kada paskutinį kartą buvau bažnyčioj?!
O šiaip pas mane viskas gana gerai :0) Tik šiandien sukrėtė ta mirtis.
Žinai, o mano sesė įsidarbino senelių namuose. Važiuosiu kada nors lankyti senelių... Iškepsiu naminį pyragą...
Nu tikrai nenormalu, gedykis, moterie, sitiek net Leninas nedirbo:)
Dievo įpiršti neįmanoma, o Jo bažnyčioj yra tiek pat, kiek ir tavo namuoseViskas yra kiek atvirščiai negu opicialiai mokoma. Dabar Dievo šventovė yra ne mūras ar granitas, o gyvų širdžių šventovė.Todėl tau ne į pastatą eiti turi, o rasti tokių širdžių.
Mamka, as tau gi sakaiu, kurk savo firma, bent ant saves dirbsi. Gražios tau saulės.
L.
Ačiū už palinkėjimus :0) Būtinai šiandien trauksiu kur nors, kur pabūsiu grynam ore :0) Gal šakelių į mišką, kad jau verbų sekmadienis :0), gal pas vyro seną buvusį šefą aplankyt. Jis vienišas, o gyvena miesto pakrašty, nuosavam puikiam name, ten atbėga voveraičių! :0) Norėjom vakar važiuot, bet užtrukau bandydama su deklaracijom susidoret :0) Taip fainai vakar parsivežiau namo buvusią mano seno darbo buhalterę, pildėm visų deklaracijas bendrom jėgom :) Ji žino, ką pildyt, sūnus moka programą ten kažkokią parsiųst ir kažką ant kažko uždėt, tai visi bendrai ir surašėm :0) Kaip smagu buvo pabendraut, nepastebėjom, kaip vakaras atėjo. Ji senu papratimu vis dar vadina mane mažybiniu vardu. Dabartis darbas pirmas, kuriame mane vadina tikru vardu, visad vadindavo gražiai mažybiškai, nuo savininkų iki pagalbinių.:0) Smagu prisimint buvo senus laikus :0) Viskas, einu. Gero sekmadienio :)))))))
...hmmm .Sveiki aš čia pirmą kart netyčia užėjau ir kai ką pamačiau...O ką mes padarėme kad pasikeistų padėtis ...? Ar daug iš mūsų atsistoja užstoti mūsų žemę nuo demoniškos atakos , nuo tamsos jėgos , nuo prakeikimų - nes jie ateina ir jų daugėja... Jums ne atrodo kad mums laikas pakilti iš miego ir pradėti kovoti už mūsų ateitį ir vaikus , jaunuolius, šeimas , Lietuvą !!! Dievas ieško tų kurie gali atsistoti į šitą kovą ir Jis pasiruošęs padėti mums . Pabuskime stokime į kovą , nes Viešpats už mus ir pradedam nuo savęs , savo šeimos , savo miesto - tada pradėsim matyti kaip judės mūsų Dievas ir ateis išgelbėjimas ...Nustokime dejuoti ir stebėtis = laikas kovoti su tamsa = pakilkite Dievo tauta = Viešpats su Jumis !!! Mes čia jau darome ir matom vaisius !!! Ir Jūs prisijunkite į Dievo kariuomenę nes mūsų kova ne su kūnu ir krauju o su ...šio amžiaus tamsybių valdovais ...(Efez.6:12 Te laimina Jus Dievas !!!
Na smagu kad atejai, galima ir tycia ne tik netycia:) Jo daryt reikia ir nesustot.
Rašyti komentarą