Obuolinis ruduo

Per tą muziką net ir rašyti užmiršau, vis pasėdžiu, pagalvoju, kuo gi aš gyvenu. Gyvenu įvairiai, vis virusu neatsikratau, krenkščiu kaip senas kelmas. Dar renku obuolius ir kas vakarą kam nors nuvežu. Nieko nekainuoja, o visi galvoja koks aš geras žmogus:) Išties tai aš sodą švarinu:) Matysim, kas bus toliau, tikiuosi gero, nes yra daug pasikeitimų.