O taip visa stogo konstrukcija
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
"Budu bitj akuratno, no silno!" arba neformaliai, bet be pagražinimo ir be prisitaikymo
Apie mane
Pranešimai
Sekėjai
Kitur rašau:
Kaip pavadinsi, nepagadinsi
- Apologetika (35)
- Doktrinos (10)
- Eiliavimai (21)
- Mėgstama muzika (40)
- Vaizdo pranešimai (8)
- Visokie dalykai (6)
Tinklaraščio archyvas
Dienoraščio įrašai
Kt.
5 komentarai:
Sveikas, statytojau :0) As irgi grizau is anytos, pridejau pirsta prie grindu dejimo. Taip idomu det, tik as nelabai pajegiu ispraust rankom, man pakalt reiketu. Cia tas plaukiojancias, zinai, dejom. Ir prisibendravau su kulturingais zmonemis- mano pernykstis svecias su zmona buvo, tai su ta zmona atsipliurpiau iki soties... Na, bent jau paaiskinau, kad tada taip buvo geriausiai ir ji pritare. Nors tada jai atrode labai kitaip. Ji labai protinga, gera, inteligentiska moteris.
Zinai, kai per ilgai bendrauju su labai teigiamais, graziais, nuolat besiplaunanciais rankas ir prausianciais kiekviena uogele zmonemis, mane suima zveriskas noras riebiai nusikeikti. Jauciuosi paskutine muzike, bet nesuvokia mano protas, na, kaip imanoma kai kuriems zmonems buti tokiais teigiamais, idealiai svaruciais, kai negali atsisesti sode ant zoles (kaime!), o atsinesa suoleli ir dar dulkeles nusivalo, nors tarsi persirenge kasdieniais rubais. Viespatie, negrazu, bet tikrai pasakysiu, jei man reiketu tokia nepriekaistinga buti, sudziuciau ir numirciau per savaite... O, kad juos kur, tuos inteligentus, pavargau nuo ju serbentu skynimo su pirstinaitem :0) Kai buni, jie labai nuosirdus tarsi, bet mane taip isvargina... Net juokas dabar, kai pagalvoju, kaip is sono atrodo. Sedi dvi vienmetes grazios(juokauju, tik viena grazi) moterys... Kaime... Snekasi velniskai svarbiom temom... Geria kava su trupuciu cinamono... Viena(ta grazioji)- ilgaplauke, pasidazius, su "kasdieniais" brangiais bridzais, sedi ant kedutes tvarkingai sudejusi grazias kojas... Kita- sedi ant betoniniu laiptu vyriskai issisketus su daug plesytais dzinsais, nezinia kada sukuotais plaukais ir ruko cigarete po cigaretes, nes gana sunku apie kai ka kalbetis... Joooo, geriau jau nesakysiu, kuri ten as :0))))) Gerai, gana, geru tau griovimu! :0)
Nu tu ta graži graži ilgaplaukė:)Atspėjau? Taigi, žinok, visada atspėju, nes ta kita tyli, o tau tylėt neišeina:)
Juokis, juokis, visai nejuokinga :0) Mes abi kalbejomes :0) Smagu kalbetis, buvom seniai nesimate. Tik man keista gana, kai ji kalba, kokia ji jautri ir jausminga, kalba apie savo jausmus, bet kalbant apie kitus, atrodo, jaucia pasibjaurejima (nors stengias to neparodyt) arba mano, kad kitiems lengviau buvo(pav. man) :0) nes as nieko neimanti i sirdi... Na, ka padarysi, reik skraidanciu ir reik stovinciu ant zemes. Patyriau kur kas sunkesniu dalyku gyvenime, nei ji, bet visiems savas skausmas atrodo didziausias, suprantu ja. Keista, kai zmogus toks jautrus, apkeliaves daug pasaulio, moka "vertinti" grozi, bet negirdi, kaip svaiginanciai svirpliai uz namo suokia... Ir nemoka matyti, kokios nuostabios kaimo bobikes ant suoliuko (buvau nusprukus pas jas pakalbinti)- ju veidai gerasirdiski, nugairinti saules ir vejo, todel beveik be rauksliu, o liezuviai! Mane bande taip sudirbti, kad, kai uzprikolina, sunkiau atsilaikyti, negu pries miesto vaikus! :0) Bet man su visais smagu, o kai biski suerzina kas nors, as pabegu i soda, atsidustu, nusiskinu puszali obuoliuka, patrinu i pilva arba i uzpakali :0) kad blizgetu :0) ( vistiek nieks nemato) ir grauzdama atsigaunu... Nezinau, kaip kitiems, bet man kaime zeme reikia jausti rankomis, reikia kartais tiesiog uzuosti ja- juk buna, sedi prie arimu ir trupini grumstukus... Ir kvepia... Ypac po lietaus... Siaip as irgi labai islepus turbut, bet mano juodos panages kaime man ne trupucio nemaiso, juk gryzus namo vel isoki i miesto ritma, nusilakuoji nagucius ir kartais,vasara, netgi isoki i balta plevesuojanti sijona... :0)
Supratau viena labai svarbu dalyka, del ko man gera gyventi! Viena is didziausiu priezasciu- man negeda savo gyvenimo... Esu pridarius klaidu ir kvailysciu, buvo sunkiu ir liudnu dalyku, gaila, kad kai kas atsitiko. Bet man niekada negeda nei savo vaiku, nei saves. Nekalbu tik apie tuos dalykus, kurie labai skauda. Kodel kiti nori buti tokiais tobulais? Tegul, aisku, zmones buna kuo tobulesni, puiku, bet... ivaizdis dar ne zmogus. Kodel tiek daug zmoniu nori buti tokiais, kokie nera? Kodel gedinasi savo vaiku, kad jie neatitinka ju numatytu standartu? As irgi noreciau, kad mano vaikai profesoriai butu :0), bet man nebus geda, jei jie valytojais bus. Ir saves man negeda, nors noreciau but gal kitokia, bet esu, kokia esu.
O dar vakar perskaiciau (vis taupiausi, anksciau tik varciau) pacia pacia ... tokia eilerasciu knyga... Net nuverkiau biski, nes kai kurie eilerasciai taip daug primena- is mano paauglystes, is daug kuriu laiku. Ten radau netgi tokia daina, kur mes darbo ir poilsio stovykloj Dusetose dainuodavom! Oi, prisiminiau, kaip su kaimieciais pabegdavom nuo mokytoju, kaip vienas, mane merginantis, su traktorium vidury nakties buvo atbirbes ir sauke visa gerkle mane, gerai, kad bernai musu neatrinko, kuria ten saukia, butu uzjuoke... :0)
Viskas, vaikai veja nuo kompo...
isleke jau vaikas i "kacalke" :0), parasysiu ta daina, kuria prie ziego ezero dainuodavom su gitarom... Ten manes karta vos nenuskandino :0) Bet isplaukiau, uzsispyrus, kad ir nemoku plaukt :0)
Tu esi nezinoma zvaigzde,
Niekieno neatrasta esi.
Tu esi paciam dangaus kraste,
Tu esi neissklaidytam debesy.
Tu neuzburta, neuzkeikta,
Tu taip ieskoma ir laukiama,
Tik vardu nepasaukta, nepasiekta-
Mano meiles, mano zvilgsnio aukstuma.
Uz visu matytu- tu toliau.
Uz visu girdetu- tu toliau.
Patekanti uz visas veliau,
Prakalbanti uz visas tyliau.
Tu vienu viena man palikai,
Ta, kuria tikiu, kuria guodziuos.
Nezinau as, kur, kada ir kaip
Mus keliai susikryziuos,
Bet busiu tam aukstam skliaute,
Tam sviesos ir silumos sriaute,
Tam ugniniam tavo verpete,
Degancioje zvaigzdeje- zvaigzde.
Grazu, ar ne? Sita nuostabia knyga gavau dovanu, vat! jau labai jos norejau :0) Tai va, gavau sia vasara dvi puikias knygas, dar Templetonu dziaugiuosi irgi, tik pasitaupydama skaitau po biski, nes lengvai grazu.
Jo, Mamka, ytiesiog užpylei:) Na žinai, kartais gėdytis nebera laiko, nes reikia toliau gyventi. Klaidu ne vienas neišvengiam, svarbu kitiems nepakenkti. Tai va. O as nama veziau, tai koja persyduriau, dabar slubuoju per gyvenima - jokios poezijos.
Rašyti komentarą