Mokytis visada galima, ir net, sakyčiau, reikia, nes kitaip tik žiūrėsi, kaip nuvažiuoja gyvenimas lyg paskutinis reguliarus siauruko reisas. Netikite? O kas tikėjo, kad siaurukas nebevažinės? O nebevažinėja.
Taigi, mieleiji, gyvename informacijos amžiuje, o dar labai populiaru sakyti, kad esame žinių visuomenė. Sakoma, kad ne tas yra turtingas, kuris valdo pinigus, o tas, kuris valdo informaciją - informacija yra brangesnė už auksą ir rubinus.
Kai tai žinai, staiga supranti, kodėl net laikraščiai deda skelbimus ir superka informaciją, kodėl taip nenoriai politikai praveria saugumo surinktos medžiagos lobynus. O jei jau praveria, tai tikriausiai del to, kad turtų patys nepasidalina.
Štai kad ir nesenas pavyzdys – saugumo medžiaga, kurią paviešino. Tuoj politikai šoko, kad paviešino neteisėtai. O kodėl neteisėtai?
Beje, įdomiausia, kad niekas nediskutuoja dėl to, kas paviešinta, kokios skambios pavardės minimos, kokie ryšiai atskleidžiami ir kokia užsienio įtaka Lietuvoje. Šaukiama tik tai, kad paviešinta neteisėtai.
O jei jau informacija tokia brangi, tai galiu pasakyti, kad lietuviai sulaukė savo valandos – juk mes tiek visko žinome. Sakote, kad tos informacijos niekas neperka? Bet čia jau kitas klausimas. Tiesiog gal ne tuo domitės?
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą