Kaip katalikai lietuvybę gina

Katalikų bažnyčia labai mėgsta pristatyti save kaip tą, kuri išgelbėjo lietuvių tautą nuo nutautėjimo ir kaip faktorių, be kurio tauta būtų pražuvusi. Savaime aišku, Lietuva atsidėkodama turi statyti bažnyčias, įvesti mokyklose privalomą katalikų tikybos pamokas ir jas apmokėti, nereikalauti mokesčių net ir už komercinėm reikmėm naudojamas katalikų bažnyčios patalpas, mokėti pensijas kunigams, suteikti jiems sveikatos draudimą ir kitaip rūpintis bei puoselėti “gelbėtoją”. Deja, tai tėra mitas, Katalikų bažnyčiai lietuvių tauta visais amžiais rūpėjo tik tiek, kiek galima iš jos išpešti naudos (tiesa, atskiri kunigai kovodavo už lietuvybę, bet tai ne katalikų bažnyčios, o jų nuopelnas). Mano nuomonė dar griežtesnė – nebuvo didesnio lietuvių tautos priešo. Būtent ji atsakinga už masinį nutautėjimą ir sulenkėjimą.

Kiek iš tikro lietuviai rūpi katalikų bažnyčiai, kilus skandalui, kai viena po kitos lietuvių statytos bažnyčios JAV pardavinėjamos ar perduodamos kitataučiams, vyskupas Sigitas Tamkevičius, paskelbė laišką, kuriame, be kita ko, populiariai paaiškinama:
“Daugeliui nesuprantama, kodėl mūsų tautiečių lėšomis statytos bažnyčios priklauso ne konkrečiai bendruomenei, o visai Bažnyčiai ir yra patikėtos tvarkyti konkrečiai vyskupijai. Tačiau nepamirškime, kad mūsų protėviai statė ne kokias nors uždaras sueigų vietas, o norėjo, kad tai būtų katalikų bažnyčios, kad jose dirbtų katalikų kunigai. Katalikų Bažnyčioje visuomet įvertinamos pastangos ir aukos, meldžiamasi už geradarius, tačiau bažnyčių pastatai nėra aukotojo ar fundatoriaus nuosavybė”

Va ir visas atsakymas. Telieka prisiminti, kad po nepriklausomybės Lietuva sukišo į Katalikų bažnyčių statybas ir restauracijas kelis šimtus milijonų litų. Katalikai visada pabrėždavo – čia ne mums reikia, čia ne mūsų nuosavybė, čia jūsų, tautos.
Manau, laikas politikams nebebūti naiviems – jie ne tautos bažnyčias restauruoja, o Vatikano nuosavybę, kuri laikui atėjus gali ir parduoti ir nuomoti ir t.t.
Geriau tegu tie pinigai būna panaudoti išties tautos reikmėms – pašalpos motinoms, vaikams. Vatikanui lietuvių nereikia, jis ir be jų pragyvens, o Lietuva be lietuvių – ne.