Apie žuvis ir politikus

Žiema, mielieji, žiema. Sniegas, šaltis, rinkimai. Žuvys po ledu, žvejai ant ledo, brakonieriai miškuose, politikai štabuose.Visiems gyviems padarams bei sutvėrimams žemelėj vietos yra.
Kartais pagalvoju, o vat jei imtų mane ir paklaustų:”Kas yra kilbukas?” – tuoj pat atrėžčiau: ”Žuvis”. O jei paklaustų:”Politikas – padaras ar sutvėrimas?”. Nežinau, ką atsakyčiau, nes žmonių pasaulyje yra daug sudėtingiau negu gamtos. Jei kilbukas upėje yra kilbukas – jį pažįsti iš žvynų pelekų ir jauko, ant kurio kimba - tai politikas šių dienų Lietuvoj šalia šios žuvelės atrodo apgailėtinai. Politikas yra panašus į žuvies filė parduotuvės lentynoje. Dažnai be jokių skiriamųjų bruožų,sąmoningai nusipešęs viską, kas jį identifikuotų – kad tik pirktų. Tiesiog bevardė parduodama mėsa.
Sakysite žiauru? Nemanau, kad reikėtų būti gailestingam, nes politikai mūsų negaili – kiek kartų jau esame parduoti ir išmainyti, o kai kada net ir išmesti. Kad ir šie rinkimai – dar jiems nesibaigus Vilniuje socdemai ir konservatoriai jau pasirašinėjo sutartis ir planavo per pavasarinį nerštą kartu padėti ikrus. Ir tokios absurdiškos tuoktuvės vyksta visoje Lietuvoje - nėra skiriamųjų bruožų, svarbu kuo brangiau parsiduoti. Žuvų pasaulyje tai būtų analogas, kad kilbukas tuoktųsi su lydeka – visi žino, kad iš tokios sąjungos, nepaisant karštos meilės, palikuonių nesulauksi.
Keisčiausia, kad suvokiame, jog taip negali būti, o politikoje neįtikėtiną susikryžminimą pateisiname.