Išvedė ir pamiršo...

Taigi, mielieji, laikas labai greitai eina. Mūsų Nepriklausomybei - 15 metų.
Švenčiant šį jubiliejų išgirdome daug pompastiškų kalbų, matėme mitingų ir koncertų. Mūsų ausis galėjo paglostyti, kad ir tokie valdžios vyrų žodžiai:
“Šiandien kovo -11-osios negalėtume priskirti niekam vienam . Ji - mūsų
visų. Tų, kurie už Lietuvą mirė sibiruose, kurie gulė po tankais Karoliniškėse, kurie rengė pirmuosius Sąjūdžio mitingus, stovėjo Baltijos kelyje...”.
Tiesiog puiku, bet iš karto po tokios tirados sekdavo ir pagraudenimai, kaip niekam nereikia tos nepriklausomybės, kaip tauta pasyviai žiūri ir stebi, kaip nemoka džiaugtis, kodėl per minėjimus minia tokia maža ir t.t.
Labai knieti atsakyti priekaištautojams – tiesiog Seimas ir Prezidentūra per maži.
Kartu ir užduočiau klausimus:
1. Jei nepriklausomybė visų nuopelnas, kodėl medalius ir ordinus gauna tik kai kurie?
2. Jei tai visų nuopelnas, kodėl tik kai kurie gauna rentas ir lengvatas?
3. Jei tai visų laimėjimas, kodėl laimėjimo vaisius skanauja tik elitas?
Daugiau nieko neklausčiau – viskas ir taip aišku, kodėl tiek daug gatvėse niūrių ir nepatiklių veidų. Kieno šventė, tas ir švenčia. Tai valdžios šventė, o ne tautos, tai valdžios pasirodymas. Ko norite iš tautos? Kas ką gavo, tas tuo ir džiaugiasi. Skirtumas nuo tarybinių laikų tik toks, kad ana valdžia sugebėdavo suvaryti ir tarybinę liaudį, kad ji “pasidžiaugtų”, tuo tarpu tauta pasirodė ne tokia sąmoninga – nesidžiaugia nors tu ką, kad gerai gyvena elitas.
Yra ir pamirštoji Lietuva, kur vidur laukų stovi apgriuvę trobesiai, dirvonuoja žemė, o vienintelis produktas, turintis paklausa, rudas alus plastiko buteliuose. Beje, ne taip jau toli yra ta Lietuva, kurios niekas nenori matyti, nuo Gedimino prospekto.Gal tik keli kilometrai.
Žinot, kuo skiriasi laisvė nuo vergijos - Mozė išvedė izraelitus iš Egipto, kur jie buvo vergai, į žemę, plūstančią medumi ir pienu, ir atvedė.
Beje, politikai labai mėgsta spekuliuoti šiuo Biblijos pasakojimu, kad (girdi) dykumoje žydai buvo vedžiojami tol, kol išmirė visa senoji karta, tik tada kažkas pasikeitė esminio tautos gyvenime.
Tačiau aš norėčiau visiems politikams pasakyti – nė vienas žydas dykumoje sekdamas paskui Mozę nemirė iš bado, nė vienas nekentė nepritekliaus, nevaikščiojo apiplyšęs ir basas, o tuo labiau – Mozė nelipo kitiems ant pečių, kad jį neštų, ir pats negyveno kaip turčius savo prezidentūros oazėje. Viskas buvo atvirkščiai – Mozė, užaugęs faraono namuose, atsisakė vadintis faraono sūnum, o išėjo pas vergus žydus. Todėl jo ir klausė. Lietuvoj gi – išvedę tautą, susikabinę apdovanojimus, rentas, pensijas, politikai metė tautą dykumoje mirti pusbadžiu ir dabar priekaištauja, kodėl ji nesidžiaugia…