Ar turi su kuo pasitarti

Kokia stingdanti gali būti vienatvė, kokia persmelkianti viską.Kaip kartais leidžiam beprasmybės sniegui užkloti mūsų veidus. Paskui skundžiamės, kad nieko nematom...
Vakar meldėmės po keletą žmonių, šalia manęs stovėjo pagyvenus moteris, mes susikabinom rankom ir ji ėmė melstis: "Ačiū tau Viešpatie Jėzau, kad tu esi, kad aš esu ne viena, myliu tave, ačiū, kad turiu su kuo pasitarti...".
Man galvoj staiga pralėkė vaizdai, kaip aš meldžiuosi ir dėl ko. Atvirai sakant pasidarė gėda - duok, suteik, padėk, gelbėk. Einu pas Dievą kaip į kokį socialinių paslaugų centrą. Labai kažkaip nesmagu buvo. Juk išties Viešpats laukia iš mūsų ne prašymų, o draugystės, ne pageidavimų sąrašo, o meilės.
Žmonės sako - kam man bendruomenė, aš vienas namuose sau, aš ir Dievas, arba miškuose meldžiuosi, bažnyčioj kai nieko nebūna ir t.t. Atsakau, bendruomenėje reikia būti bent jau tam, kad išgirstum tokią maldą.

Orai, Atšilimas

Smagu, kai atšyla. Bet kartu labai keista, kai buvo šalta kažkaip visi mobilizavosi, o dabar slankioja kaip katinai. Blogiausia, kad ir aš viena akim žvairuoju ir stengiuosi rasti pretekstą, kaip tas katinas, nieko nedaryti, nes labai labai noriu. O reikia. Kaip aš sakau vaikams:"Norėti galima...", dabar tą patį sakau ir sau.

Iš Brazilijos - Nivea Soares

Pamuzikuokim, dainininkė iš Brazilijos Nivea Soares, kuri dainuoja sekmininkiškame tarnavime "Diante de Trono", kas išvertus reiškia - "Prieš sostą". Šis tarnavimas pasižymi tuo, kad drąsiai jame tarnauja moterys pastorės, be Niveos Soares dar garsi šio tarnavimo atstovė pastorė ir dainininkė Ana Paula Valadao, greitu laiku įdėsiu ir jos kokią dainą.

Kas brangiau už auksą?

Biblija sako, kad Dievo žodis brangesnis už pragaištantį auksą, teoriškai suprantame, bet praktiškai. Susiduriu su tuo, kad žmonės elementariai neįvertina evangelijos sudėtingumo, todėl sekmadienį nusprendžiau parodyti. Esu nagrinėjęs nemažai tekstų, tačiau nė vienas iš žmogaus parašytų tekstų nėra toks sudėtingas kaip evangelijos. Todėl tai neabejotinai Dievo Žodis, o ne Pauliaus, Jono ar dar kokio kito raštininko mintys, užrašai, pamąstymai.
Luko 15 skyrius 11-32 eilutė, visiems žinoma istorija apie sūnų palaidūną.
"Jis (Jėzus) kalbėjo toliau: “Vienas žmogus turėjo du sūnus.Kartą jaunesnysis tarė tėvui: ‘Tėve, atiduok man priklausančią palikimo dalį’. Tėvas padalijo sūnums turtą".
Šitame pasakojime yra 5 sluoksniai
1.Siužetinis. Skaitom įvykius - padalina, iškeliauja, sugrįžta, pokalbis su vyreniuoju.
2. Simbolinis. Tėvas -Dievas, sūnūs - žmonių tipai, šalies gyventojas - velnias,sugrįžimas - atgaila ir t.t.
3. Supratimo.Kai skaitydami imame suprasti - iškeliauji iš Tėvo namų, imi barstyti, pasaulio valdovas tau tik kiaules lieps ganyti ir t.t.
4.Simbolinis - kontekstinis..Tai detalės, susijusios su Biblijos simbolika, tarkim, tėvo duodamas žiedas reiškia valdžią, apautos kojos - šventumą.
5.Pranašiškas. Jėzus pranašauja apie "du sūnus" - pagonis ir žydus, kaip jie elgsis. Pagonys atgyja, žydai nenori to pripažinti.

Pirmi du sluoksniai "įkandami" mūsų protu, trečiasi - tai žmogaus supratimo ir Dievo Dvasios bendradarbiavimo vieta, o paskutiniai du - Dievo Dvasios sfera, Ji gali atverti tai arba ne.
Šekspyras, Dostojevskis - kokį žmogaus kurtą tekstą bepaimtum, geriausiu atveju turi tik 2 sluoksnius, jei atsiranda trečias, tai toks žmogus jau laikomas genijumi. Tuo labaiu, kad dažnai žmogui tenka parašyti visą romaną, kad pasakytų tą patį, ką vienas Biblijos sakinys. Todėl paprastas evangelijos tekstas yra nepralenkiamas, tai tikras auksas ir joks žmogus nesugeba taip sukurti.
Kai kurie žmonės naiviai įsivaizduoja, kad pirmasis sluoksnis jau viskas, kas gali būti, todėl Biblija jiems yra elemntarščina, jie jau žino, nes skaitė. Išties Dievas yra autorius ir jo prerogatyva, ar atskleidžiami žmogui tie turtai ar ne. Kai kuriems užtenka ir pirmo sluoksnio, jie nieko daugiau neieško, ir manau, kad tai jų valia.
Kiek pastebėjau, kuo turtingesnis žmogus, tuo mažiau jis gauna. Todėl geriausia pozicija - pripažinti, kad esi vargšas. Tai yra vienintelis kelias į Dievo turtus. Būkim turtingi:)

Mano sutvarkytas gyvenimas

Naivu tikėtis, kad pašaukimas, kai jis išgirstamas, priimamas nuolankiai ir iš karto. Dievas pašaukia žmogų, tačiau tada pasišiaušia visa prigimtis. Ramu, kol Jėzus uždarytas pastate, yra graži idėja arba kabo prikaltas, tačiau kai Jis pašaukia, ramybė baigiasi.
Sutikau žmogų pažįstamą, jis sako:"Jau savaitę negaliu užmigti, nes vos sumerkiu akis, girdžiu balsą: "Skaityk Bibliją" ir negaliu išsimiegoti, vaikštau, klausau muzikos". "Tai gal tau reikia paklausyt to balso?",- klausiu. "Ką? Aš nenoriu, man patinka mano gyvenimas, viskas ten sutvarkyta, kai man reiks, aš pats ateisiu, aš pats pasirinksiu, aš pats... bet dabar man baisu, nežinau, ką daryti, aš nenoriu",- liejo žodžius.
Pagalvojau, kad tokio aiškaus Dievo šaukimo dar neteko sutikt. Suprantu baimę, kai Kristus nulipa nuo kryžiaus ir pašaukia, tame šaukime yra grėsmė visam tavo gyvenimui ir asmenybei.
Po kiek laiko vėl sutikau, klausiu kaip. "O puiku, balsas dingo, miegu ramiai",- džiūgavo žmogus. Kaip suprantate, tas žmogus nieko nepradėjo ir niekada nepradės pats. Nežinau, ar dar kartą jis bus pašauktas. Tikiuosi. Dievas ilgą laiką stovi ranką ištiesęs į mus, bet jei neatsiliepiame, Jis tiesiog nusisuka ir siela prarandama, net ir atgaila tada nebegali padėti.
Ši istorija man primena, kaip mes žiūrime į Dievą, kaip žiūrime į pašaukimą, visa mūsų prigimtis priešinasi. Juk tai mūsų gyvenimas. Sutvarkytas gyvenimas, kuriame Dievui vietos nėra.