Sargas Nr.1

Na šuva kaip reikiant pas mane įsigyveno, net keista. Laukia kas vakarą ir šokinėja kai atvažiuoju, net neėda, kol po kiemą nepagainioju. Juokingiausia, kad tas mano sargas visai dėmesio į kates nekreipia, kaimynų katinai ateina, uodegom nosi jam braižo, o jis tyli.

Įdėjau langus ir duris

Tegu lyja lietus, jis visai nebaisus

lyja jau trečia diena, tai vis negaliu atsidžiaugti, nors džiaugiuosi išties retokai, kad sugebėjau užlenkti stogą. taip namas ir stogas atrodo iš kitos pusės. Galėjo būti ir geriau, bet laiku nepatikrinau meistrų, kaip gegnes sudėjo, tai padarė kalną, kurio vėlio nesugebėjom pilnai ištiesint, bet to nežinantis nelabai ir pamatys. Ateityje, kai keisiu šiperį teks koreguoti. O kol kas džiaugsmas :)

Apie pasakas

Man patinka pasakos.Ten viskas įmanoma, visada nugali gėris, o vargdieniai tampa karaliais ir turtuoliais. Skaitau vaikams vakarais. Tik pastaruoju metu nejučia į mane ėmė smelktis nerimas, kad stebuklinės pasakos nėra kažkas tolimo ir nerealaus, o kai kurie aprašyti stebuklai pildosi tiesiog akyse..
Paimkim, kad ir gyvūnus, sakykim,yra tokie personažai kaip avinėlis, kuris pasipurto ir prikrenta pinigų arba višta, dedanti auksinius kiaušinius.Kad vyksta pasakose aprašyti dalykai, nežinočiau, jei rečiau vaikščiočiau į parduotuvę. Bet dabar nueini, meti žvilgsnį į lentynas ir nustėri – akurat, įvyko, išsipildė – ne tik kiaušiniai, bet ir visi produktai auksiniai.Kiekvienas produktas kainuoja kaip aukštos prabos aukso liejinys. Tarkim, pienas – jau kainuoja litras 2 litus, o dar sako brangs 12 procentų. Argi ne auksinis? Argi, karvė, kuri gamina šitą baltą stebuklą, nėra stebuklinga?
Štai iš kur Lietuvoje feminizmas – raguotas sutvėrimas su tešmeniu kerta per vyriškumo prestižą, nes parneša į namus daugiau pajamų negu statistinis vyras, be to neprišiukšlina namų ir nekelia skandalų. Nes jei karvė per dieną duoda, tarkim, 15 litrų, o ji dirba be išeiginių, ty 30 dienų, vadinasi, per mėnesį jau “uždibt” dabartinėm kainom turėtų 900 litų – daugiau už pradedantį mokytoją ar socialinį darbuotoją. Kam tie vyrai reikalingi?
Beje, manau, ir užkietiejusiems viengungiams čia gera išeitis nesijausti vienišiems – dėmesio minimaliai, jokių piršlybų, tiesiog nusiperki ir parsiveži, jokių priekaištų, jokių išlaidų dovanoms ir kosmetikai, o pajamos garantuotos. Tiesiog pasaka. Pažįstamiems sakai:"Gyvenu su karve, bet jos tokios gražios akys", tie pamano, kad negražiai žmoną vadini, bet pagalvoja, kad dar ne visai žmogiškumą praradai, jei akis matai, o tu, kaip Leninas eidavo mokytis, taip už kibiro ir - į tvartą. tiesa, miestiečiams gal kiek sunkiau - balkone vietos mažoka. bet įmanoma, jei jau stebuklai dedasi, lietuvis sugalvos, kaip prisitaikyti.
Dabar dar susilaikysiu, bet pavasarį pirksiu karvę, ir aš noriu pasakos.

Stogas jau jau jau

Na, brangieji, skelbiu sau didelį džiaugsmą - stogas užklotas, šianakt mėgavausi, kai lašai teškenosi į langą.pagrindiniai darbai baigti šiems metams, liko sumūryti kaminą ir rūsį baigti, įstatyti langus ir duris.Kitiems metams paliksim įrengimą.
Taigi pagrindinė dalis operacijos truko 2 mėnesius ir namas stovi.Nesakau, kad buvo lengva, bet nebuvo ir virš mano jėgų.Atvirai pasakius, niekada negalvojau, kad užsiimsiu statyba, nes mes atrodė per daug sunku ir per brangu ir per ilgai(mano brolis Kaune namą statė per 20 metų, galiausiai pardavė nebaigęs), bet pasirodo, nieko čia tokio ir nieko brangaus.