Nepastebėjau, kaip tai įvyko,
Bet naktimis
Į mane ėmė brautis archetipai.
Atvirai sakant,
Nelabai žinau, kas jie yra
Tik jaučiu
Kaip įsibruka
Su visom audimo staklėm
Botago pliaukšėjimu
Ir arklio kvapu.
Dar jaučiu išakėtos žemės
Prisilietimą lyg atsiprašymą
Ir minamame šiene
Druskos šiugždėjimą -
Kol manęs nebelieka.
Tada galvoju
O gal niekada
Ir nebuvau.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
2 komentarai:
Ir mane pasiekia tokie dalykai, bet as galvojau, kad tai senatves marazmai.O gal ir ne :)
http://www.youtube.com/watch?v=NfK8qAkSD4A&feature=related
Rašyti komentarą