Ko nori moterys?

Yra tokia angliška legenda, kurią perpasakojo Sergejus Golovinas  – jaunas medžiotojas gaudėsi elnią ir įsiveržė į karaliaus valdas. Pagal įstatymą jis turėjo būti  nubaustas mirtimi. Karalius pagailėjo jaunuolio ir sakė, kad sumažins bausmę, jei per metus tas atsakys į rūmų išminčiaus klausimą. Dingti nebuvo kur, sutiko. „Ko nori moterys?“,- štai tau klausimas.

Medžiotojas ilgai vargo, daugelio klausinėjo, bet atsakymo taip ir nerado, galų gale jam patarė pas raganą nueiti.

Ragana, žinoma, bjauri, troba jos smirdi, visa purvina ir sena. „Aš duosiu tau atsakymą, bet jei tavęs pasigailės, turėsi mane vesti“.  Galva arba ragana, aišku, geriau ragana...

„Moteris nori pati nuspręsti, ko ji nori“

Jaunuolis tą ir pasakė karaliui, išminčius palingavo galva... ir atsirado ragana, kuri išdėstė karaliui sąlygą. Viens du – vestuvės, visiems linksma ir juokinga, tik ne jaunikiui. Jau tiek prisiklausė...

Atėjo naktis, jaunuosius nusiuntė į kambarį. „Palauk, man reikia susitvarkyti“,- pasakė senė. Jaunuolis, nujausdamas būsimus įvykius, ėmė rimtai abejoti, ar teisingai pasirinko...gal geriau mirtis. 

Žinoma, kaip būna pasakose, prieš jį stovėjau jauna ir graži moteris. „Nesistebėk, aš - tavo žmona. Dabar tau reikia nuspręsti, kaip tu nori: ar kad aš būčiau bjauri ir sena dieną visiems, o naktį pati nuostabiausia tau, ar puiki visiems dieną ir bjauri naktį tau?“.

Jaunuolis pasakė: “Pasirink pati, tegu bus taip, kaip nori“.

„Aš renkuosi būti puiki ir dieną, ir naktį“,- pasakė gražuolė.

Tai, ko nori moterys? To paties kaip ir vyrai – patys pasirinkti. Kai kalbama apie vyrus ir moteris, yra dvi idėjos – papildymas ir lygybė. Vieni kitus papildo, tačiau esme vyrai ir moterys lygūs prieš Dievą. Religinės struktūros mėgsta iškelti vyro vaidmenį ir tame net randa patvirtinimą Biblijoje kaip Dievo valios išraišką.. Tačiau pamirštama viena – ką mes matome pasaulyje, kas užrašyta įstatyme, yra ne kas kita kaip žmonijos kritimo pasekmė. Vyro valdymas yra priverstinė priemonė palaikyti tvarkai, po to, kai žmonija krito, o ne Dievo valia.

Pirmapradis Dievo sumanymas yra ne toks -  vyras ir moteris sukurti, kad priklausytų vienas kitam ir valdytų visą kūriniją. Tačiau jie nebuvo sukurti valdyti vienas kitą. Iš pradžių jie net vardų neturėjo ir vadinosi „iš“ ir „išša“ žydiškai – to paties žodžio vyriška ir moteriška gimine. Vyru ir moterimi mes esame savaime, tačiau vyru ir žmona mes galime būti tik santykyje į kitą. Taigi, įsiterpus nuodėmei, žmonės, kurie turėjo priklausyti vienas kitam, užsigeidė ir valdyti vienas kitą.  Dievas buvo priverstas gesinti konfliktą ir nustatyti hierarchiją – vyras vadovauja, nes jis sukurtas pirmas.

Tačiau tai neatšaukia Dievo sumanymo – gyvenimo be jokių hierarchijų, kur du žmonės, sukurti pagal Dievo atvaizdą. paklūsta vienas kitam meilėje. Šis atstatymas įvyksta, kai žmogus patiki Kristumi, šį Dievo sumanymą mes matome atstatomą, kaip pasakyta laiške Galatams 3;27-28 „Nėra vergo ir laisvojo, nėra vyro, ir moters, nes esate viena Kristuje“.