Kažkaip seniai berašiau poeziją. nagi ėmiau ir pabandžiau, ar dar nepamiršau, kaip tai daroma. Ir parašiau:)
Pokalbis su žmogeliu, kuris per daug rimtai į viską žiūri
Iš kur ateini,
Ar iš nemeilės, ar iš ten,
Iš kur grįžta visi
Kai meilės sode užsninga.
Kam klausinėji
Lyg turėtum atsakymus?
Kam guodi,
Lyg turėtum širdį?
Prisipažink, tave išpreparavo
Gyvenimo rūgštyje,
Dabar esi beveik amžinas
Tave apvilko
Šagrenės oda
Ir išstatė
Tuštybės muziejuje
Kad kiti atpažintų save.
Ir kas svarbiausia -
Nemokamai.
Nesijaudink, esi naudingas
Nesisielok, vykdai savo misiją
Nebijok, ne veltui gyveni
Ir iš viso, tu tik
Eik, eik, eik...
Žinoma, jeigu gali
Pranešimai
3 komentarai:
Lineli! :0)
Nu gražu žiūrėt, turiu pasakyt...
Prie to pačio dar perduosiu linkėjimus Robertui,jis gi irgi skaito pas tave. Tiesiog senukai draugeliai... Net miela pasidarė dūšioj paskaičius :0)
Tai jau taip, kaip sakė baronas Miunchauzenas- kvailiausi dalykai gyvenime padaromi su rimta veido išraiška... Šypsokimės, ponai, šypsokimės...
Ir tegul niekada neužsninga mūsų meilės sodų... Sodinkim juos patikimoj dirvoj... O jei jau užsninga, jeigu užsninga, tegul tie sodai tampa ne užšalę, o tik laikinai ledukų deimantų pilni... Myliu jus, diedeliai jūs, diedeliai... :0) Gerų šiltų visiems ateinančių metų ;)
Oi Mamka, straksi, kraipai uodegą kaip kokia šarka:)
Leiskite jums atsakyti žinomos dainos žodžiais
Nors abudu mes žili žili
Bet širdis karšta karšta:)
Jeigu ką tai aš turėjau galvoj, kad senai draugaujam, dėl to seni draugeliai ;) O šiaip tai jūs nieko dar, dar ne seni, kaip sakė toks protinguolis Karlsonas, jūs dar vyrukai pačiame jėgų žydėjime... :0)
Bėgu į darbą dar,jaaaaaaau kaip tingisi šiandien! :)
Rašyti komentarą