Pilna evangelija

Daug iečių sulaužyta dėl sąvokos "pilna evangelija", nors taisyklingai reiktų sakyti - visa, visiška, žmonės mėgsta pasvarstyti, kada ji pilna, o kada ne. Laikoma, kad pilna evangelija yra tada, kai tikėjimą lydi pergalės ir stebuklai, veikia Dvasios dovanos, emocijos, arba atvirkščiai - rafinuotas teologinis mokymas ir mistinis pažinimas.
Tačiau aš manau, kad pilna evangelija visada eina tik per kryžių. Be atsisakymo, kančios, paniekos, nesėkmės, to, kad leidiesi nukryžiuojamas, nėra visos evangelijos. Pilna evangelija tik tada, kai matai teisingo Dievo ranką ant savo gyvenimo ir neprieštarauji, pripažįsti Jo valdžią ir karčius vaisius, ir vis dėlto visame tame matai Dievo gerumą ir malonę.
Buvom susirinkę maldai ir taip jau nutiko, kad vienas žmogus šiomis dienomis neteko šeimos, situacija baisi, saulė užtemo po depresijos debesimis, atrodytu, beprasmybe... Nesiimu spręsti, o ir nenoriu, kas šioj situacijoj kaltas, o kas teisus. Tiesiog taip nutiko. Kaip tik kalbėjom, už ką galim būti dėkingi. Jis pasakė:"Dėkoju Dievui už tai, kad Jis yra ir mane palaiko, ir kad aš Jo neišsižadėjau".
Tai ir yra pilna evangelija ir Dievo triumfas žmogaus gyvenime - kai nepaisant visko, kas beatsitiktų, žmogus lieka ištikimas ir dėkingas Kūrėjui.