Šaunuoliai, mokslininkai, šaunuoliai, pagaliau sugalvojo, kaip išlaikyti meilę šeimose, kaip priversti pamilti ir t.t. Mes vis galvojame, kaip čia tą meilę pagauti, vaikomės visą gyvenimą, patipiame kančias, jei nėra ko mylėti, patiriame kančias kai įsimylime. Mokslas šitą dalyką išspręs viens du.
Va mokslininkai nustatė, kad meilėje svarbiausią vaidmenį vaidina ypatingos neurocheminės medžiagos - oksitocinai. Tai pareiškė profesorius Laris Jangas. Pasak L. Jango, jis aptiko meilės jausmą sukeliančių cheminių komponentų. Tyrimais nustatyta, kad kai kuriose įsimylėjusio žmogaus smegenų srityse vyksta dideli cheminės sudėties pokyčiai.
"Aš nemanau, kad mes galėsime visiškai suprasti šį procesą, bet meilės jausmas yra ypatingų cheminių junginių veikimo žmogaus smegenyse padarinys, - pareiškė L. Jangas. - Šie junginiai priklauso oksitocinams, kurie taip pat dalyvauja ankstyvose ypatingų motinos ir vaiko santykių užmezgimo stadijose".Taigi, teigiama, kad amerikiečių mokslininko atradimas suteikia galimybę sukurti naujus vaistus - tiek meilės jausmui stiprinti, tiek jam slopinti, jei meilė be atsako.
Va čia tai bent - pareini namo ko nors prisidirbęs ir sakai:"Išgerk, brangioji, ir pamilk". Arba dar geriau - neabejoju, kad tokiomis tabletėmis kaip privaloma mitybos dalimi darbdaviai ims šerti pavaldinius, mokytojai - mokinius, o partijos - rinkėjus. Va tai bus...
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
4 komentarai:
O ar L. Jangas nekėlė klausimo kas sukelia/sužadina tu "ypatingų cheminių junginių" veikimą?
Gerai jau, man nesuprantami tie mokslininkų bandymai pamatyt meilę per mikroskopą. Kad pamatyt meilę reikia tik atsimerkt, o ne prisimerkt :)
Ar matei kaip šiandien gražu lauke. Sniegas išlygino žemės veidą, saulės spindulėliai slidinėja kauburėliais, visur tik žvilga, lyg svarovskio kristalai būtų papilti. O kaip hipnotizuoja šalčio ornamentai languos, tokie įmantrūs, paslaptingi.
O pusnys... Žinai jos būna net su šypsenėlėm, va tokiom :)
Pėdsakus žmonės išnaujo palieka per kiemą, per sodą prie obelėlės sustota, gal apžiūrėjo, gal pakalbino. O ten jau matosi, kad šuniuko prabėgta, o ten kačiuko, čia paukščiukų pristraksėta... Pasisveikini su kaimynu, nusišypsai, paglostai katiną, papamsi šuniokas ir matai, ir jauti, kad žemė gyva.
O toks baltas, išvėdintas žemės rūbas, lyg naujas lapas, kai paimi rašyklį ir morisi prirašyti ko nors gražaus. Dabar žiūrėjau į medį: stovi sau pusnyje ir jokių pėdų aplink. Norėčiau tap - baltam lape be pėdsakų iš praeities...
Geros tau nuotaikos :)
erškėtrožė
Nu Eržkėtrože, taigi paprasta - pamatai bachūrą, nubėgi iki vaistinės, įkali tabletę - meilė iki grabo lentos garantuota, kad tik vaistinė šalia būtų. Koks dar gali būt sužadinimas?:)
O dėl stovėjimo, tai šeštadienį pūgą praneša, pastovėk - pėdsakų neliks, užneš:) Žinok kartais gyvenimas pats tokią pūgą sukelia, kad visai tų praeities pėdsakų neberandi. Taigi, būk optimistė:)
L.
Taigi aš tai optimistė, gal net per daug ir apie gyvenimą ant balto lapo pasvajoju ir tą patį pajuodusi myliu. Ir tablečių nereikiam :)
Bet kad tos tabletės nepatikimos būtų arba trumpo veikimo. Vo savo katei duodu kad meilės nenorėtų, tai tik pavėlavai ir...
Pala pala, šiaip tai kai pamatau gražų bachūrą tai man tabletės kaip ir nelabai reikia, geriau papasakok kaip jam tokią tabletę reiktų supenėt. Ir tikriausiai reiktų reguliariai, bo kažin ar tabletė veiktų iki "grabo lentos". Tai koks čia būt gyvenimus, tik ir daboč ar mano brungiausis tableti sugėrė. A jeigu tam tarpi kita su tabletėm pasimaišytų...
Ale ir prigalvojai čia su tom tabletėm :)
Erškėtrožė
Xi xi, cirkininkai tie mokslininkai.
Rašyti komentarą