Kartais mus gali išgelbėti nereikšminga smulkmena. Štai kaime auga tokia obelis, vaisiai jos visada kreivoki, negražūs, pats medis yra papuvęs, taigi buvau nusprendęs ją išrauti, tačiau šiemet susižavėjau, kai lapai nukrito, o visi obuoliai liko kabėti, labai gražu. O iš kitos pusės pasirodė, kad jie gana skanūs. Todėl paliksiu augti ir toliau.
Pranešimai
10 komentarų:
Tokie obuoliukai sultims tinka iš bėdos :0) Mano mama kaime laiko laukinę dėl grožio, labai maži raudoni obuoliukai nuo kelio gražiai atrodo :0)
Vakar važiavom tolokai per Lietuvą :0), tai labai gražu pakelėse tie obuoliai plikuose medžiuose. Buvau uošvijoj, vyras norėjo atsisveikint su tėvais, šiandien jis jau Londone. Tai vat. Būsiu kol kas viena, t.y. su vaikais ir šuniuku.
Nu Mamka, sveikiju, tavo svajones isipilde nieks i akis nelis:) zinai, moteros nuo musu turi pailset laiks nuo laiko:)
Tai nebuvo mano svajonė, jeigu ką. Kad išvažiuotų. Jau kaip parašei, tai net gėda už tave pasidarė, kad apie mane taip galvoji... Aš nesistengiau atsikratyti savo vyro :0) Net jei man kai kas ir nepatinka jo elgesyje.
Gal būt pailsėti ir gerai vienam nuo kito, bet teisingiausia būtų nepavargti.
O mano svajonės... Nieko tu nežinai apie mano svajones :0) Klevo lapas tai moka svajoti... Nori paskaityt apie ką? :0)
****************************
Ruduo
Krūpteliu-
Į širdį lekia klevo lapas,
Didelis, kaip ilgesys,
Kaip tavo meilė.
Kam praskridot gervės,
Kam praskridot?
Jūsų verksmas
Nuplėšė šį lapą-
Žarijėlę ir vilties, ir praradimų.
O jis krenta, krenta, krenta
Man į širdį.
Išsilenkti negaliu. Nenoriu.
Man jis skirtas?
Krenta
Toks švarus, apdegintas ugnies,
Nepaliestas netikrumo, keršto,
Savyje troškimą medžio nešas-
Būti dideliu, bet ir labai teisingu.
(Grailus)
****************************
Mamka, te sutka buvo, neimk i sirdi. kaip vyras zinau, kaip mes moteris dakasom savo visokiais navarotais:)
Nu tavo svajones oho, mano tai tokios zemiskos, kad net rasyti sarmatijuos:)
Oi, tu Ciapai :0) su žemiškom svajonėm... :0)
Apie savo "rožines" svajones nepasakosiu, o žemiškos irgi labai nesvajoniškos. Turiu planuoti, kaip geniali ekonomistė, nes nežinau, kaip vyrui ten seksis, o mano alga ne guminė, per daug neištemsi :0)
Viskas man gerai, ištikrųjų, tik šiek tiek persiorentuot reik :0)
Bulvių du maišus parsivežiau, saugiklį atsarginį nusipirkom, dujų balioniuką atsarginį užsipildėm, lempas perdegusias pakeitėm... Pasiruošę darbui, žiemai ir krizei... :0)
Be to, Kalėdoms turbūt grįš ir parveš gal nuo Kalėdų senelio dovanų, gal tokiam dideliam mieste lengviau rasti Kalėdų senelį.
Nu tavo vietoj vyrais as nepasitikeciau, kiek jau mes patys issikasim sakneliu, tiek ir bus:)Krizė, zinote, musu galvose visu pirma, o tik paskui visur kitur.:) Mamka, jei labai prispaus rasyk, atsiusiu obuoliu ir zuvies, juk megsti?:)
Ačiū :0)
O žuvį tai dar toooooooooooooooooooooooooookio ilgio šaldytuve turiu užšaldžius, net negaliu orkaitėj iškept, reik konvekcinio pečiaus :0) laikau kokiai šventei, gal tada nuvešiu įdaryti profesionalams :0) Tik dar nežinau, kokia šventė verta tokios žuvies :0)
Eisiu jau į darbą, gavom naują kolegę, skambino, kad darbe primaklino jau kažką. Erzina truputį, jau anądien mano vardu įmušė į kompą ir primaklino, tai aš už nieką krūvą pasiaiškinimų rašiau, dabar vėl. Pinigai nesutampa, kažką išėmė daugiau, negu yra realiai yra pinigų. Bet, mūsų vadovams ji GRAŽI. O tai=gera darbuotoja :0) Jau visi atsisakė su ja dirbt, tai mums atsiuntė, mūsų nervai geriausi...
Iki. Aš neprapulsiu. Dukra anądien grįžus pletkus apie mane papasakojo. Žmonės mano, kad aš žinau išeitis iš visų situacijų ir kad aš niekada neprapulsiu, kad ir kas beatsitiktų... Juokinga truputį, kad kažkam atrodau va tokia :0) Sau nelabai tokia atrodau...
nu Mamka, jei grazi, tai kai nusibos, mums atsiusk, pastatysim prie teletaipo ir gales taip seksuualiai juosta vynioti - darbas be dulkiu ir lengvas:)
Pas mus siuo metu zuvies manija, gaudo ir veza, o as perku ir dalinu visiems, tai zinok man skaniau negu pacia zuvi valgyti:) Matai,kaip i senatve skonis pasikeite:)
Va ir baigiasi diena. Šiandien buvau labai gera ir kantri, net pagyriau sau save. Išnarpliojau darbo nesąmones, beveik įkalbėjau naują kolegę (ji nebloga, tik kažkokia labai nelaiminga) kad reikia eiti kitais metais rašyti valstybinį diktantą :0) Ir maždaug valandą aiškinau vienam diedeliui, kad plastikas ne visas- nuodai, kad plastikiniai lęšiai nespinduliuoja į akis savo dalelių, kad šiferis, dailylentės, langai ir lęšiai daromi ne iš to pačio "molio". Sutariau, kad pabandysiu jam gauti dažyto mineralo, kurio jis nori, tačiau jam jo nereikia, aš perspėjau... Ypač dažyto.
Žmonės keisti. Pilna va tokių visokių ir kitokių. Kodėl jie kartais galvoja, kad aš keista? Tikriausiai todėl, kad jie keisti ir nesupranta, kad aš esu paprasta ir normali, va kodėl! Bet man vis vien patinka dirbti su žmonėmis. Jie smagiai įdomūs. Kai nepsichuoja per daug.
Atvirai sakant, jei isiziuresi, tai nerasi ne vieno nekeisto zmogaus:) todel stengiuosi ziureti is kiek toliau - kol dar nepasimato ir neerzina:)
Rašyti komentarą