kaip formuoti gyvenimą, kaip gyventi sėkmingai, kaip gyventi ne tuščiai?Tokie ir panašūs klausimai dažnai ateina į galvą ir neduoda ramybės.Jauti, kad tai per sunku tavo galvai ir atsakymų, deja, ne visada turi.
Beveik visi yra skaitę Biblijos Pradžios knygos pirmas eilutes:
"Žemė buvo be pavidalo ir tuščia, tamsa gaubė gelmes, ir Dievo Dvasia sklandė virš vandenų".
Dažnai stebgiamės atspėti iššifruoti jas, tačiau retai susimąstome.
O juk šitose žodžiose kaip niekur kitur aiški Dievo kūrybą, jos principai.
Paklauskime savęs, ar Dievas sukūrė kažką iš grožio? Ne, Dievas nesukūrė nieko iš grožio, Jam to ir nereikia. Čia žemės vaizdas yra nykus - be pavidalo ir tamsu - tikras chaosas, įsivaizduokit žmogų be pavidalo - tai tik mėsa ir kaulai.
Taigi virš šito chaoso sklandė Dievo dvasia. Bandau įsivaizduoti, kaip tai turėtų atrodyti ir ką turėtų reikšti.
Ar Dievas nežinojo, kad žemė negraži, tamsi ir nieko vertingo joje nėra? Be abejo žinojo, ir vis dėlto Dievo dvasia sklandė, kažko laukė...
Toliau Biblija kalbaDievas tarė: “Teatsiranda šviesa!”
Štai ko laukė Dievo Dvasia - Dievo žodžio. Va tada ir viskas pasikeitė, Biblija sako "Ir atsirado šviesa".
Argi nenuostabi žinia?
O dabr grįžkim prie savęs - Dievui visai nereikia mūsų grožio ir kažko nuostabaus - Dievo dvasia ir šiandien sklando ir virš blogiausio žmogaus, net didžiausio niekšo - Dievo negąsdina nė vieno žmogaus gyvenimas ir tamsa. Visada yra šansas.
Galima paklausti, ar Dievui daro įspūdį mūsų religingumas? Ne. Ar daro įspūdį mūsų geri darbai? ne. Jo Dvasia sklando virš mūsų kaip virš tamsos, kol iš chaoso susiformuoja kažkas gražaus.
Mes patys žinome, kada aplink mus chaosas, neišeina pasiteisinti - va aš tikiu, visas apeigas atlieku ir t.t. Kol mes esame tamsoje, tol ir chaose.
Tačiau tereikia tik vieno žodžio, kad gimtų šviesa ir atsirastų kažkas gražaus - naujas žmogus.
Todėl Biblija ir yra kitokia knyga - Dievo Dvasia bet kada gali igyvendinti tai, kas joje parašyta.
Pradėkim nuo grožio.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
11 komentarų:
Nu graziai parasei, graziai :0) Nors karta kaip zmogus ( cia kirtis ant o turetu but :0)))
:) O mes tai ir pamokslaujames visada -cia tipinis pamokslas, po kurio seka malda igyveninimui to, kas yra sakoma:)Ir zinai ka? visada malda veikia, visada. Dar nebuvo taip, kad Sventoji Dvasia ka nors iskeltų, o po maldos liktų kaip buvę.
Iš viso - Šventoji Dvasia yra tapytojas - tiesiog matai, akip susirinkus ji žmonėse tapo paveikslą, kažkur viduj, giliai žmogaus širdyjeir nė vienas, net ir vyrai, negali atsispirt ir sulaikyt ašarų.
tai būna didingas vaizdas ir labai žmogiškas
Man tai liudnoka siandien. Viskas visai gerai, net laiska grazu gavau, bet vistiek... Kartais taip noretusi kai ko, ko nereikia, kad noretusi... Kartais taip noretusi paprasyti dievo :0) to, ko nesazininga prasyti...
...Ir taip kankinamai ilgiesi tolumu,
ir taip kankinamai ilgiesi aukstumu.
Ir taip kankinamai be tolumu ramu,
ir taip kankinamai ramu be aukstumu...
(J.Marcinkevicius)
Tik nepatarinek man nieko, prasau :0) Bent ne siandien. O del sventos dvasios, tai as panasiai ir tikiu :0) Nes su tuo jezum visai nukamavai :0) Juokauju juokauju...
Neseniai filma sena rusiska ziurejau "Paprastas stebuklas" Atsimeni apie burtininka ir loki? Nu tikrai visi mate, ten Abdulovas jaunas vaidina ( mano mylimiausias rusu aktorius :0) Tai va ten sako " slove pamiseliams, kurie gyvena taip, tarsi butu nemirtingi..." Kartais man to truksta...
Nu jo, Abdulovą visos merginos mylėjo. o siaip
tai kartais tu atrodai kaip ta "Žemė' kur sakoma buvo be pavidalo, tamsa gaubė gelmes", o kartais atvirksciai - kaip visas peizazas su kalnais ir uolom.
Is kur tu tiek eilerasčių moki?:)
Bet dabar kita reikia deklamuot, kuri, tiesa, gerokai nuvalkiojo
kai sirpsta vysnios Suvalkijoj, raudonos, kad pravirkt gali
Rasa ten lasa nuo leliju
kaip dalgio asmenys gaili...
Viskas atitinka:)
Nu parse tu :0) Jau tu kai paguosi, tai mirk is juoko! :0) "Kartais tu kaip zeme, kur buvo be pavidalo" Cha cha cha, tai jau gali ir paprasciau pasakyt " kartais tu tupu tupa, kaip tikra blondine, mamka", is esmes tas pats ar ne? :0) O ta daina kaip sirpsta vysnios suvalkijoj, buvo dainuojama tokiam nerealiam spektakly " didysis geismas" Nors ji laike gana kiciniu spektakliu, bet ziurejau ji ne karta po teatro dar ir per telika. Apie vezininkiu moteru palata... Apie serganciu moteru likimus ir susirgusia ju gydytoja. Puikus buvo spektaklis, nors maciau pries simta metu... Ir puiki daina.
O eilerascius as kitokius mintinai moku, tokiu cia nerasau :0) Siaip kartais paskaitau ir uzsirasau, be to knygeliu gi turiu :0) O jei gerai pamenu, tavo zmona irgi Rasa, taigi perduok jai nuo manes "musu" eilerasti:
...Nezinau, kas as: ar didelis, ar mazas,
tik zinau, kad as galiu banguoti.
Kad galiu kaip ir kiekvienas lasas
sauleje numirti. Isgaruoti.
Bet vis viena ir tada as jausiu
okeana. Mirdamas jo geisiu.
As, dalele, visuma priglausiu
prie saves,- ir jau nebepaleisiu...
(J.Marcinkevicius)
Kartais pagalvoju, idomu, kokia mane isivaizduoja zmones, kurie tik is interneto pazista? Kartais su kai kuriais butu smagu ir siaip pabendraut. Ne su tavim, Ciapai! :0) O tai dar pamanysi, kad i drauges persuosi :0) Tai va, o tos teisybes apie zmones is interneto mes daznai ir nezinom... Na, pries eidama miegot ( vistiek ne velnio neuzmigsiu) dar radau eilerasti:
Teisybe
ateis
butinai ateis
jau ateina
pastaciau kresla
atsisesti
jau ateina
nedrasiai maza mergaite
uzkeliau i kresla
nesiekia kojom zemes
kokia cia teisybe
jei nesiekia kojom zemes
gal tamsta galetum
pabut atrama jos kojom
gal tamsta
nesuprantu
atsiknisk
( irgi J.Marcinkevicius)
Nu as nieko tupu nevadinu, jei ka iskyrus valdininkus ir biurokratinius darinius:)
Beje buti tupi zmones, kaip nekeista pasirenka patys.
Zmonai eilerascio nezinau ar sugebesiu perteikt, nebent nusirasysiu:)
O del pazinties ir galvojimo apie kitus - pirma, nenoreciau ko nors nuvilt, antra neduokdie pasirodytum labai grazi isoriskai(lab bijau tokiu moteru nuo jaunystes), trecia ...:) Zodziu, tai, kad parasai tokiam religiniui fanatikui kaip as komentara koki ir taip yra nematytas draugiskumo zenklas:)
Tik kartais pagalvoju, zinant bent kiek tavo matyma ir mastyma, kaip tu ir pakenti:)
Visada ziuriu i zmogu stengiuosi bent - ne is pavirsiaus, o i vidu, tada man aiskiau. Daznai mano prigimtis negailestingai nukerta ir nuosprendis buna galutinis ir neapskundziamas:)
Zinau, su kuo noriu ir su kuo ne bendraut.
Visa beda kad dauguma zmoniu yra mire. Kaip vaikstantys lavonai. Juos dar kazkur tempia instinktai, bet nieko daugiau ir nelieka juose, kai isiziuri.
O siaip Mamka, kiekviena draugyste yra patikrinama. Paprastai draugas yra ne tas, kuris noretum, kad butu tau draugas, bet tas, kuris yra draugas. Sita projekcija pernelyg daznai mus apgauna.
Filosofinis malkų skaldymas
Pasidėsiu kirvį - ir draugausim
Šiltas medis saulę gers
Nusiritęs nuo kaladės
Rievių knygą tau atvers.
Ir gali skaityti laiką -
Čia sausra, ten - dargana
Štai šitoj buvai dar vaikas
Na, paskaitėm, ir gana.:)
Filosofai... ;-)
Sokratas yra pasakes: - vienaip ar kitaip - vesk. Jeigu gausi gera zmona, busi laimingas, jei bloga - tapsi filosofu. :-)
Beje, zurnale "Ji" yra straipsnis apie viena musu aukletiniuke.
As tikiu, kad buna laimingu filosofų:)
O JI -sitam numery?
Linai, o kodel zmonai eilerascio negali "perteikt"? Tik nesakyk, kad isleidai ja i koki uzsieni? :0) O su tais draugais, tai idomu... Jei saziningai as tave, pav. :0)))) laikau savo blogu iprociu. Rimtai, pripratau kazkaip tau(visiems) cia papliurpt ir tiek. :0) Man visad atrode, kad draugai, tai, kai zmones tiesiog yra draugai, bet dabar kartais pastebiu, kad kai kurie zmones mane laiko drauge, o as ju- ne. Negaliu laikyt draugais pav. zmoniu, kuriais negaliu pasitiket, nezinau, turbut savoka "draugas" zmones supranta irgi skirtingai. Esu gana isranki, kad galeciau pavadinti zmogu draugu, nors daug ju turiu :0) O tu zinai, mano viens draugas neseniai dar vede( ot senberniavo ilgai), dabar turi leliuka ir isejo atostogu leliukui augint! Pirmas vyriskis is pazystamu, kuris augins kartu su zmona. Jis pats protingiausias mano draugas siaip :0) Labai laukiu, kai jau galesiu vaziuot aplankyt.
O zmones nera vaiksciojantys lavonai ir visi turi sirdi... Visi nori turet draugu ir but mylimi...Net jei jie neranda tikruju vertybiu, tai juk nuo to nukencia dazniausia jie patys net daugiau, negu aplinkiniai. Tiesiog dauguma zmoniu tokie be galo pazeidziami ir kompleksuoti, kad jie visokiais kvailiausiais budais bando ta busena pagerinti, stai ir viskas. Kas agresyvumu, kas nori but sekso gigantas, kazkas mano, kad plastines operacijos kazka isspres... Zmones tiesiog labai kazkodel nemyli saves... Man patinka visokie zmones. Labai retai atsiriboju nuo kai kuriu. Labai nemegstu veidmainiskumo. Kaip sakydavo mano bendradarbe " as kekse, ir ka?" Taip, ji buvo istvirkus, bet laaabai puiki moteriskute ir protinga savotiskai. Ir kazkodel man ji visai neatrode kekse :0) O kai vaidina padoriausius zmones kai kas, atsiprasant perkr(pypt pypt) puse miesto, tada tai jau bjauru. Blogai kai zmones bijo but savimi... Nu, nesiplesiu, einu...
O as atsiriboju mikliai, matai, Mamka, as siaip is prigimties psich odinocka ir zmoniu nemyliu, nors dauguma galvojo, kad esu visuomeniškas:). Man lig šiol geriausiai leisti laika su paciu savimi. Taigi reikejo nemažai nuolankumo(kaip ten sakai, bjauru?:)) kol kai kas pasikeite mano viduje ir sugebejau priimti žmones tokius kokie yra. dar daugiau reikėjo, kol žmonės tapo man įdomūs. Bet buvo verta.
O del lavonu, taip, zmones nera vaiksciojantys lavonai, bet gyvena dauguma kaip mire, ratelis akiračio siauras kaip karstas:0 Štai kas man nepatinkatodėl tokių žmonių privengiu, nes paprastai jiems tik naudos tereikia iš taves.
O tu, pagal charakterį, tai daraugų turėtum turėt kaip šieno - tavo charakterio žmones traukia kaip magnetas. Dar daugiau - turbut daug kas ateina pas tave išlieti širdį ir patarimo, nes visi ieško stipresnio už save.
beje, mano mėgstamiausias poetas yra Pablo Neruda
"Kas nutiko kregždėms,
pavėlavusioms į mokyklą?"
jei galima zodeli iterpti - viena mokyma girdejau, jog sita eilute ir tas 'sklandymas' originaliai reiskia ta pati kaip ir erelio sklandymas virs lizdo su jaunikliais. tas pats zodis naudojamas. man tada labai grazu pasirode. taip globejiskai, rupestingai teviskai sklando.
Rašyti komentarą