Dažnai kalbėti yra nepatogu, nepatogu kažką sakyti žmogui. Tik vėlaiu gali įvetinti, kas ir kaip ir pamatai, kad ir kalbėti reikia ir paklusti reikia savo laiku - dažnai kitos progos nebebūna.
Vakar atbėgo pažįstamas - nelaimė, jo moterį, su karia dabar gyvena partrenkė mašina, komos būsenoj išvežė į ligoninę. Panika, ašaros - ta moteris turi 3 mažus vaikus, tėvas jų - pasikoręs, kitų artimųjų nėra. O tas pažįstamas pats nestabilus - jo tėvas pasikoręs, brolis irgi.
Nustebau, kad atėjo pas mane, nes mes tik keletą kartų kalbėjom, aš kažkaip nepatogiai jaučiausi, nes jie tokie praktiški žmonės, taigi tik rankom pamojavo - Dievas? Gal kada vėliau, gal į senatvę daugiau, va vaikus tik prie komunijos privesim, ir gana, mes labai užsiėmę, nereikia tos Biblijos ir t.t.
Praeitą šeštadienį jie irgi nenorėjo, nors buvo kviesti, užsiėmę... Galvoju, kad jei Dievas ragina, vadinasi yra priežastis. Ir ta priežastis ne ta, kad Jis gali nubausti, bet kad Jis mato grėsmę ir nori ją pašalinti iš gyvenimo žmogaus.
Kažkaip situacija šita mane prispaudė ir jaučiu, kad ją teks spręsti. Susirinkę vakar meldėmės. Paprastai, po maldos daugmaž žinom, kaip veiksmas pakryps, buvo ir rimtesnių situacijų, šį kartą - ne, ir nežinau kodėl. Viena tikiu - Dievui nė vieno iš mūsų mirties nereikia, o kiekviena nelaimė - šansas Dievui parodyti savo jėgą. Šiuo metu kai kurie iš mūsų pasninkauja už juos. Ir tikimės geriausio, tačiau kol kas tik tikimės, o iki tikėjimo dar keli žingsniai.Tam kad pakeisti situacija reikalingas tikejimas, nes Jėzus pasakė:"Viskas įmanoma tikinčiam", bet va tikėjimo Jis kol kas ir neduoda.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
5 komentarai:
Net nezinau, ka ir pasakyt, gaila, kai taip atsitinka. Gal viskas bus gerai, linkiu, kad taip butu...
Situacija gereja, isejo vakar is komos, tik kresulys susiformavo, gali tekt operacija galvos daryt, padėtis pakankamai rimta. Melsimes antgamtiškos operacijos ir kad pasekmių nebūtų. Tokios situacijos ir meta iššūkį - ko vertas tavo tikėjimas ir ką gali ar negali Dievas.
Nu ka geras žinias pranešti visada maloniau -Moteris vakar atgavo kalbą ir atmintį taip pat ir veidas, kuris buvo po smūgio siaubingai sutinęs, "grįžo" į savo vietą. Kaip visada Lietuvoj, nors žmogus ir vos ne mirtim galavosi, brangioji sveikatos apsauga parodė savo veidą - visą savaitgalį daktarų nebuvo.
Jos draugas jau šokinėja iš laimės.Operacijos turbut nereiks, viskas klostosi nuostabiai, tai maldoj liko paskutinis dalykas -prašyti, kad neliktų ir pasekmių.Kaip sakoma tokiais atvejais - aleliuja:)
Tikrai, kad Aleliuja!!! Labai faina girdeti tokias naujienas.
Daug gali teisiojo malda kai ji isiveikia. :-)
Rašyti komentarą