“Nevalgyk pas šykštuolį nei duonos, nei jo skanumynų, nes kaip jis galvoja savo širdyje, toks jis ir yra. Nors jis tave ragina valgyti ir gerti, bet širdyje pavydi. Tu išvemsi, ką suvalgei, ir veltui kalbėsi gražius žodžius”
Patarlių 23;6-8
Ši Biblijos vieta labai aiškiai kalba apie žmogų, kas jis yra iš tikro. Tik neimkite smerkti šykštuolių, šioje vietoje daug svarbiau yra tai - “kaip jis galvoja savo širdyje, toks jis ir yra”.
Žmonės linkę susikurti apie save tam tikra lauką, palaikyti įvaizdį, yra net įvaizdžio specialistai, viešieji ryšiai, tačiau Dievo žodis sako, kad žmogus iš tikro yra toks, koks yra savo širdyje. Tikras žmogus yra ten, kur jo niekas nemato, arba kur jis tariasi, kad jo niekas nemato.
Deja, išorinės pastangos daryti gerus darbus, padėti, užsitarnauti gerą vardą yra visiškai bergždžios – viešieji ryšiai bejėgiai pasiekti žmogaus širdį.
Pažiūrėkim – šitas šykštuolis naudoja visas įvaizdžio priemones ir nieko jam negalima būtų prikišti - “jis tave ragina valgyti ir gerti”, bet tai neatneša jokių vaisių, nes jis vis tiek “širdyje pavydi”.
Manau, tai pamoka mums visiems – ką tu gali padaryti, kad pakeistum savo širdį?
Nes koks šiandien aš esu širdyje(ne toks kokį mane įsivaizduoja kiti, ne toks, kokį mane pristato mano smulkios reklaminės kampanijos), toks aš ir esu iš tikro.
Jėzus mokė:”Blogas medis negali duoti gerų vaisių”. Šykštuolis labai stengėsi – jis paruošė stalą, pasisodino žmones, ragino valgyti ir gerti, bet rezultatas buvo apgailėtinas. Biblija drastiškai sako:” Tu išvemsi, ką suvalgei”. Kodėl? Todėl, kad medis blogas, todėl, kad netikusi žmogaus širdis.
Štai kodėl reikia tirti savo širdį, o ne klausyti, kaip tave giria, tau pataikauja ar vaišina. Vargas kiekvienam žmogui, kuris apleidžia tirti savo širdį. Kai ima griūti gyvenimas, toks žmogus paprastai sako:”Už ką, aš visą gyvenimą dariau tik gera”. Melas. Būdamas blogas, tu negali daryti gera. Kol širdyje esi kaip tas šykštuolis, jokie geri darbai tau negali padėti. Biblija sako, kad nuo tavo gerų darbų žmonės apsivemia, o tu pats žengi į pražūtį. Ar dar stebiesi, kodėl tau nesiseka?
Deja, turiu nuliūdinti visus idealistus – dar niekam nepavyko susitvarkyti ir išsikuopti širdies. Jokia religija, ritualai, pastangos, “sąmonėjimas” padėti negali, tiesa, kuriam laikui tave gali nuraminti, bet iš esmės viskas tuščia, ir tu tai žinai pats. Tai gali padaryti tik pats Dievas.
Mūsų pasirinkimas – toliau vaidinsime padorius žmones, ar leisime Jam išvalyti mūsų širdį?
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
8 komentarai:
Jo, sirdį ištirti visada sunkiausia, niekas nežino, kas gyvena mūsų širdyse.
Radau netycia tavo dienorasti, ieskodama iliustracijos straipsniui apie Aggie :)
Sutinku, kad pavydas - bjaurus jausmas.
Taiva, nepavydekit niekas valgantiems kaimynams, o jei pavydit, tada laikas susirūpint. Beje, kur Mamka dingo;)?
turi sugebejima rasyti.. :) tikrai idomu skaityt. susimastai..
noreciau tyros sirdies.. deja pati kartais pavydziu..
Visu pirma mamka nusprende pailset nuo kompo :0), o antra, nemanau, kad zmogus yra toks, koks jis jauciasi sirdyje :0). Simtakart apie tai galvojau, bet viskas yra labai dviprasmiska. Kartais zmogus apie save labai gerai galvoja, labai gerai jauciasi, o is sono matai, kad jis tiesiog parazitas. :0) Pav.koks nors verslininkas, manantis, kad labai rupinasi savo seima, zmonemis, nes jis duoda jiems darbo, jis mano, kad jo gyvenimas puikus ir sirdyje jis jauciasi geras. Nors is tiesu is jo mokamu atlyginimu zmones negali isgyventi, jis nesupranta savo artimuju ir pan. Tai koks jis is tikruju? Geras, kaip mano pats ar bjaurus, kaip mano apie ji zmones? Arba mano drauge, buvusi alkoholike, kuri buvo vakar pas mane atejusi. Ji sirdyje jauciasi pikta, bjauri, nieko neverta, nors as zinau, kad ji begalo gera, zinau, kad pati neturedama, man atiduotu paskutini daikta, jei paprasyciau. Tai ar galima sakyti, kad "kaip jis galvoja savo sirdyje, toks jis ir yra"?
Toliau:"Budamas blogas tu negali daryti gera".Kartais sirdyje tikrai jauciuosi bloga ir galvoju apie bjauriausius dalykus, bet neleidziu ju sau padaryti, nors buciau be galo laiminga juos padariusi. Vietoj to pasistengiu padaryt kam nors gera. Ir nuo tu darbu zmones tikrai neapsivemia :0)Ir net jei padarai ka nors gera nebudamas sirdyje nuosirdus, tegul tau neuzsiskaito tie geri darbai, bet juk kazkam gal to reikejo, gal tas darbas kazkam tiesiog susilde sirdi?
Jo, Mamka, tu mastai teisingai, tik as neturiu omenyje visokiu nukrypimu.
Zinai, man vienas kalejes zmogus sake, kad kalejime nerado ne vieno, kuris butu kaltas. Ten kali nekalti zmones;) Supranti? Jie taip jauciasi, jie nekalti, juos tik pagavo;)
Kalte ir nekaltumas gali buti matuojamas ivairiai ir lengvai gali pasiklysti. Be Dievo pagalbos zmogus nemato, koks jis yra is tikro.
Biblija sako :"Tavo sviesoje matome sviesa".
Ir tai nera religija ar dar kas - Dievas parodo, kas tu esi is tikro.
O sis rasinys buvo skirtas parodyti, kad geri darbai ne visada yra isties geri darbai.
aciu uz pasidalijima patirtimi. taciau negi neimanoma neiklimpti i ta depresija? manau su JUO imanoma viskas ;)
Amzina, tu visiskai teisi, su Juo imanoma viskas. Tik specialiai ieskotis nereikia;) Kitaip jausies emociskai labai nestabiliai.
Rašyti komentarą