Klausomiausia "He is Lord"

Patinka man australai. sako Hillsong bažnyčia šiuo metu įrašinėja naują giesmių diską. O aš tik pradėjau klausyti praeitų metų. Viena iš gražiausių man pasirodė "He is Lord" - " Jis yra Viešpats". Kas skaito angliškai, yra ir subtitrai.

Priėmimas be sąlygų

Na buvau susiruošęs labai ilgai rašyti, bet mane aplenkė viena iš pažįstamų blogerių. Tenka konstatuoti, kad retkarčiais neturi tiek nuoširdumo ir talento su kitais išgyvenimais pasidalinti.
Bet vis tiekparašysiu. Nors trumpai. Praeitą sekmadienį gavau gerą pamoką, kaip svarbu žmogui yra tai, kad jį tiesiog priima. Buvom susirinkę maldai ir turėjom svečių iš narkomanų reabilitacijos centro. Ten vyrai sėdėję kalėjime po 10- 15 metų, buvę priklausomi nuo vikios bjaurastie, dalinosi naujo gyvenimo Dieve džiaugsmu. Vienas iš jų verkė ir sakė maždaug taip:"Dar prieš pusmetį niekas manęs į namus neįsileisdavo. Tiesiog gatvė pasigavo, paskui kalėjimas ir tu jau dugne. Aš pats jau galvojau, kad niekas man padėti negali, jokie psichologai negali pakeisti mano požiūrio, bet užteko vieno žodžio ir aš - laisvas. Stebiuosi, koks Dievas geras".
Tai ir pagalvojau, o kiek yra žmonių, kurių aš nenorėčiau į namus įsileisti. O kaip pakelti juos iš dugno jei neįsileidi? Kur juos pakelti, aikštėse, gatvėse, miške? Turbūt naivu tikėtis, kad gali kažkam padėti neatvėręs savo saugaus pasaulio durų.
Iš kitos pusės pajutau, koks silpnas esu, man savo vaikų netobulumą(aš tai aišku -super geras:)pakelti sunku, ką jau bekalbėti gyvenimo universitetus išėjusius.Tai va, o mokytis priimti vis tiek reikia.

Draugai ir internetas

Vakar po ilgokos pertraukos teko vesti porą pomokų mokykloje, taigi grybštelti jau pamirštos duonos.
Manęs paklausė, kaip aš galvoju, kokia pagrindinė jaunimo problema?
Vienišumas - atsakiau ir mokiniai išsižiojo, visi pagalvojo sakysiu chuliganizmas ir panašiai:)
Mano sūnus užsiregistravo viename tinklalapyje ir pareiškė:"Trys dienos - 93 draugai".:) Manau tai aiškiausiai apibrėžia šių dienų jaunimo požiūrį - draugai yra tiesiog statistika, vieni ateis, kiti išeis ir t.t. Toks požiūris visiškai nevertina vieno žmogaus, jis tampa nereikšmingas - bus kitų, tobulų, gražesnių. Tačiau išties žmogus tokiu atveju kaip tik lieka vienas. Tai yra jaunimo problema - nemokėdami priimti kaimyno mūsų jaunuoliai lieka vieniši minioje.
Kaip rodo mano patirtis, mes niekada neturi aplink savęs daug žmonių, tik kelis. Reiktų išmokti juos vertinti.
Visa laimė, kad mano sūnus dar tik trečiokas:)

Laidotuvių muzika

Žinau tik keletą žmonių, kuriems patinka lankytis laidotuvėse. Dauguma vis dėlto privengia, aš irgi.

Šiam kartui vis dėlto pasiūlysiu laidotuvių muzikos žanrą - Luis Amstronas atlieka tipišką juodaodžių giesmę, kuri buvo giedama dažniausiai per krikščionių laidotuves "Kai šventieji žygiuoja".

Gal tai ir nėra mums įprasta, tačiau tie žmonės mąstė kitaip - žmogus išėjo pas Viešpatį iš šito baisaus pasaulio kuriame buvo bereikšmis vergas ir dabar bus su Karalių Karaliumi.

Celibatas

Celibatas nūnai yra smarkiai aptarinėjamas dalykas. Katalikų bažnyčios 12 amžiuje įvestas draudimas tuoktis šios organizacijos tarnams galioja iki šiol. Protestantiškose šalyse į tai žiūrima kaip į tam tikrą keistenybę, kai organizacija kišasi net į lytinio gyvenimo sferą, katalikiškose - kaip į atsidavimo Dievui sąlygą ir auką.
Tačiau Dievas tokios aukos nereikalauja. Atvirkščiai, Biblija ĮSAKO, kad bažnyčios tarnai turi būti vedę - kai kurie apaštalai turėjo žmonas, o vykupams tai buvo pagrindinė sąlyga, norint vyskupauti Dievo bažnyčiai. "O vyskupas privalo būti nepeiktinas, vienos žmonos vyras... geras savo namų šeimininkas, turintis klusnius ir tikrai dorus vaikus. Jei kas nesugeba šeimininkauti savo namuose, kaipgi jis rūpinsis Dievo bažnyčia? 1Tim 3;2
Toks pats reikalavimas ir diakonams:"
"Diakonai tebūna vienos žmonos vyrai, gerai prižiūrintys vaikus ir savo pačių namus".
Va taip kalba Dievas apie savo bažnyčios tarnautojus.
Iš kitos pusės pakankamai aišku, kad jei bažnyčia nusispjauna į Dievo žodį, ji nebėra Dievo bažnyčia ir bijoti jos nėra ko. Kieno ji tada? Nežinau, bet Dievo bažnyčia klauso Dievo. Ir kompromiso šitoje vietoje nėra - atvirai ir įžūliai sukylama prieš Dievo nustatytą tvarką
Tai šiaip organizacija, kuri turi savo įstatymus ir jais vadovaujasi. Žinoma, organizacijai patogiau, kad jos tarnai tetarnauja jai, o ne šeimai ir visuomenei per šeimą. Bet tai yra pačios organizacijos reikalas, kitus, o ir mane tai liečia tik tiek, kad šitie tarnai, patys neturėdami žalio supratimo apie šeimą, vaikų auginimą, labai mėgsta kištis į šeimos gyvenimą, prastūminėti įvairius įstatymus ir dar besideda šeimos ekspertais. Todėl dėl blaivumo ir aš siūlyčiaujiems celibatą pasinaikinti, kitaip pragystų. O su Dievu, kad neleidžia žmonėms tuoktis, Vatikanas dar išsiaiškins, manau.
Išvis celibato klausimu nėra niekas geriau pasakęs už Martyną Liuterį.
"Šeima šimtą kartų švenčiau už celibatą".
Ir aš tam pritariu 100 procentų.