"Kiauliena turkiškai". Šį žavų pavadinimą kolega parsinešė iš vienos kavinės, kuri panoro pamaloninti klientus keistu patiekalu. Padavėjos niekaip nesuprato, kai kolega bandė paaiškinti, kad čia juokinga, nes turkai šito produkto iš viso nevartoja.
Žvelgiant į tai, kaip šalyje elgiasi mūsų išrinktoji valdžia, jos politikos kitaip ir negalėčiau įvardinti. Tikra kiauliena turkiškai.
Trimituodami, kad šaliai gresia bankrotas, valdantieji skuba virti viralą, kurį suvalgę turėsime dar ir lėkštes išlaižyti. Žiūrėdamas į tai, aš, kaip ir kiekvienas šalies gyventojas, gali paklausti, o kas man iš to, kad šalis nebankrutuos, bet aš bankrutuosiu? Kas iš to, kad bus išsaugotos kelios darbo vietos, jei aš jo neteksiu? Būtent prie to veda naujoji valdžia – vos ne per savaitę sukurta mokesčių politika tolygi mirčiai bet kokiam jau egzistuojančiam verslui ir elementariam vartojimui, ant kurio laikosi ekonomika. Taupymo lazda turi antrą galą – bankrutavusi įmonė nemokės jokių mokesčių, kad ir kiek juos didintum, todėl užuot surinkęs daugiau, negausi nieko. Taip pat priminsiu, kad ir bedarbiai nei sveikatos fondui, nei “Sodrai” įmokų nemoka, tačiau jie nėra ir kompiuterinė programa, kuri veikia tik įjungta, žmogus valdyti ir gyventi nenustoja.
Taigi, kuo didesni mokesčiai, tuo didesnė bankroto tikimybė, kuo daugiau bankrotų, kuo daugiau bedarbių ir mažiau surenkama mokesčių, o socialinės išmokos ne sumažėja, o padidėja.Todėl šalis ne tolsta nuo bankroto, bet ima artėti dar labiau.Sutinku, kad negalima į viską žiūrėti tik per siaurą asmeninę prizmę, tačiau kai matau, kad vėl už viską privalės sumokėti visų pirma vargingiausieji, nematau reikalo gailėti “vos pradėjusios dirbti valdžios”.
Pranešimai
