Paskutinis Teismas

Brolis grįžo iš Italijos, tai pasakojo ką matęs. Ten vaikščiojo po Stikso koplyčią, kur yra garsioji freska Michelangelo tapyta"Paskutinis Teismas".
Taigi, brolis labai juokėsi, kad vienas lietuvis priskretęs prie gidės klausinėjo:
- A tas paskutinis teismas jau buvo, ar dar bus?
Brolis juokėsi, sako, ot gudrus, paskutinį teismą nori peršokt.

Ekonomika ir Biblija

Reikia nuolat prisiminti, kad mes vis dar gyvenam Biblijos laikais. Viskas kas parašyta, išsipildys, visai nesvarbu, kaip žmonės bekalbėtų ar norėtų, kad būtų. Visa pasaulis drebėjo, kad baigsis nafta, tačiau pasirodė, kad anksčiau baigsis maistas.
Maisto krizė ir brangimas atsirado tarsi iš niekur. 40 metų maisto produktai tik pigo, tačiau dabar šovė aukštyn.
Biblija kalba apie šitą laiką.
Kai Avinėlis atplėšė trečiąjį antspaudą, išgirdau trečiąją būtybę sakant: “Ateik ir žiūrėk!” Aš pažiūrėjau, ir štai pasirodė juodas žirgas, o raitelis turėjo savo rankoje svarstykles.
Ir aš girdėjau balsą keturių būtybių viduryje sakantį: “Kviečių saikas už denarą, trys miežių saikai už denarą, bet aliejui ir vynui nedaryk skriaudos!”
Apreiškimo 6;5-6
Nė vienas žmogus neišvengs Dievo sprendimų - ir viskas įvyksta paraidžiui.
Nepadės nei religinės organizacijos, kurios gyvena pagal savo susikurtą tvarką, nei pasaulinės organizacijos - jei Biblija kalba, taip ir įvyksta. Todėl tiek man, tiek kitiems, reikia rimčiau pažiūrėti į Dievo žodį. Dievui nepasakysi:"Na kam taip siaurai žiūrėti, reikia plačiau, kam įsikibti į tą raidę, ją galima traktuoti kitaip".
Dievas visada patvirtina savo Žodį, o tai, ką Jis sako, sako tiesiai ir aiškiai.
Todėl jei sako:"Išmesk stabus" - išmesk, jei sako:"Neturėk kitų dievų" - neturėk, jei sako "Mylėk tiesą" - reiškia mylėk. Jokių atsikalbinėjimų, išvedžiojimų ir kompromisų tipo, "o pas mus daroma taip, o mes įpratę kitaip, taigi čia grožis ir gėris".
Niekas neišsisuks.Todėl geriau žiūrėti tiesiai ir priimti Bibliją taip, kaip sakoma.

Narcizas

Jaučiu sentimentų šitai gėlei dar nuo vaikystės, tik kultūrinių nemėgstu, nes jie nekvepia. O va vienas iš jų kur įsitaisė mano sodyboj ir kuo puikiausiai neprižiūrimas gyvena. Laisvė ir gėlėms tinka.

Žemės darbai

kelinta diena važiuoju po darbo tvarkyti žemės. Dirbu ūkiškai - aš, lopeta ir karutis(dešinėje), kasam duobes ir po to užpylinėjam, romantokos maža, bet dirbti galima.

Planuoju šiandien užbaigti ir daugiau nesiteršti rankų, jau atsibodo.

O po to ridensiu dyyydelius akmenus ir darysiu terasas, o terasose augs:

1. Gėlės.

2. Dekoratyviniai spygliuočiai.

3. Petražolės.

4. Krapai

5.Svogūnai.

(moterim įrodysiu, kad paryžiuj gėlynuose daržovių irgi mačiau mačiau)

Apie otkatą

Pakalbėkim šį kartą apie otkatą ir apie tai, kaip lietuvių kalboje gimsta nauji žodžiai, kitaip sakant, siūlau sudalyvauti kalbos kūrimo procese.
Surantu, kad otkatas yra net labai nelietuviškas žodis, tačiau mūsų kalbininkai tyli kaip žuvys ir nesirengia nieko keisti. Iš dalies man ir pikta, juk, tarkim, mikliai kalbininkai pasiūlė monitorių pakeisti į vaizduoklį, o kramtoškę į kramtukę. O va dėl otkato - mirtina tyla.
Man nelieka nieko kito, kaip pačiam ieškoti išeities ir siūlyti naujadarus. Manyčiau, kad šitą žodį tikslinga būtų kildinti iš rusiško veiksmo, reiškiančio atsispyrimą ir riedėjimą. Rusiškai “Ot” – nuo, “katit” – riedėti. Todėl pažodinis vertimas, kurį pasiūlytų sveiko proto kalbininkas būtų “nuoriedis”, tuo labiau, kad žodis įsipieštų be problemų į lietuvių kalbos sistemą. Juk turime “nuolydį”, “nuotrauką” ir net “nuotaką”.
Tačiau atsirastų prasminis neaiškumas, pavyzdžiui, įsivaizduokite skaitote straipsnį ”Įtariama, kad valdininkas gavo nuoriedį”. Nelabai suprantama ir kažkaip grėsmingai skamba.
Vadinasi, reikia ieškoti transporto priemonės, kuri naudoja tą patį atstūmimo ir riedėjimo principą. Mano žiniom, tokios priemonės yra kelios, tiesa, galvoju, kad pavyzdžiui ”rogės” netiks, “drezina”, “riedlentė” irgi, “vežimėlis” – jokiu būdu. Sakykim, skaitome ”Verslininkai nešė vežimėlį”.
Mano galva, vienintelis tikslus atitikmuo būtų “paspirtukas”. “Be paspirtuko projektas neįsivažiuos”,”Gavęs paspirtuką nusipirko namą” – kaip žavu ir kaip lietuviška be to, neįžeidžia nė to, kuris davė, nei to, kuris ėmė. Išradus tokį žodį net baudžiamajam kodekse straipsni tektų panaikinti. Sakysit, rašinėju nesąmones? Visai ne, aš tiesiog matau poreikį, juk “otkatas” tapo Lietuvoj kasdienybe. Štai net viena televizija pranešė, kad be “nuoriedžio – paspirtuko – otkato” programų direktorius net laidų į eterį neleisdavo. Paminėsit mano žodį – televizijos visada pradininkės, tai plis, ko gero, greit kas rytą tą patį daiktą turės nešti pardavėjos, mokytojai ir kiti darbuotojai, o žodžio dar neturime. Netvarka.