Manai

Kiek dar eisi
Juoda upė
Apkabina kaip miegas
Viską atiduotum,
Kad paaiškėtų
Upe, paimk mano širdį
Tik pasakyk
Kur aš išėjau,
O ji plukdo
Juodas bangas
Paimk nemokantį jausti
O ji viską grąžina
ant kranto jokio užtikrintumo
Gelmėje - niekam nereikia
Juoda upė laukia
Savo valandos
Ir aš ją mačiau

* * *

Niekieno šalyje

Prakeikimo mieste 

Mes tiesiog būnam

Prieš iškrentant sierai

Visko užtenka, 

Mes rausiam į gelmę

Ir netgi suteikiame tam prasmės.

Žinoma, mūsų

nepalieka įtarimas

kad jei statysim - sugrius

O jei nedarysim nieko - bus pastatyta.

Tai, lemtis, vaikeli,

Jei supranti apie ką kalbu.

Tai bergžio darbo

Garsas

Ir tuštumos alsavimas.

Nėra nieko,

Kas būtų aiškiau

Ir nieko,

Kas būtų labiau apgailėtina.

Čia niekieno šalis

Mes - niekieno žmonės. 

Vyriškos pareigos

 Kažkada labai pralinksmėjau radęs šitą nuotrauką. Juokas juokais, bet iš šito gaidžio vyrams yra ko pasimokyti.

Visada šypsokitės

Kirk Franklin - Aš šypsausi

Okupacija

Mano žemėj
Įsitaisė
Nedeklaruotas beržas
Įžūliai šlama savo lapais
Eik iš čia
Sakau
Išsitrauk šaknis
Per tave iš manęs
Atims išmokas
Arba nubaus.
Kas savaitę jį
Gąsdinu kirviu
Neišsikrausto -
Tai jam pumpurai,
Tai vantos,
O galiausiai -
Lapų šventės.
ir niekas nepadeda...