* * *

Vieną kartą
Atnešite sąskaitą
-Mesjė -
Tiek ir tiek.
Piniginėj - juokas
Ir ašara
Nors paimk ir tylėk.

Štai ko bijau
Krentant lapams
Kai visas auksas
Pigus
Gyvenimas - kaip automatas
Išmes produktą
Už grašius.

Oficialus pranešimas

Jūsų nuolankus tarnas nuo rugsėjo 16 dienos iki rugsėjo 26 važinės po Europa.
Varšuva -Praha - Paryžius - Briuselis - Berlynas.
Brangios ir nepakartojamos Darbo partijos kvietimu aplankys Europarlamentą ir t.t., taigi (kad jį kur) keliaus.
Nuo vaikystės keliaut nemėgstu, geriausia pozicija - prie namo sėdėt ir žiūrėt į tolį, bet teks keisti gyvenimo būdą ir t.t.
taigi, liūdėsiu be jūsų, o manęs laukia išbandymas didmiesčiais.

Štai koks

Štai koks šaunuolis apsilankė darbovietėj - prisipažįstu, visada simpatizavau šeškams, net kai jie mūsų vištas išpjovė - toks smalsus ir kartu žaismingas gyvūnas. Gal ir aš kada tokį turėsiu.

Kaip gyventi?

Išties kilo diskusija, kaip gyventi, kai aplink vienos netikusios sistemos. kai kas teigia, kad reikia but žmogum i žiūrėt į puikius žmones supuvusioj sistemoj. Be abejo taip, sutinku, yra toks kelias. Gal neminėjau, bet mano mamą per karą nuo rusų išgelbėjo rusai. "Ana naša doč",- įsikibo vyras su moterim ir neleido kareiviams isvesti, o tėvą - nuo vokiečių - vokiečiai - "išeikit iš bunkerių, paskui mus SS ateina, užmėtys granatom".
Taigi, žmogiškumas išties didelis dalykas, jaučių dėkingumą ir tiems rusams ir vokiečiams - jie buvo žmonės. Jie ir kaliniams tikriausiai duonos kąsnį savo atiduotų, bet varytų juos toliau.
Beda ta, kad gyveno tie geri žmonės tuo laiku, kai sistema vertė juos elgtis nežmoniškai ir beprasmiškai.Todėl manau, kad žmonaus gerumas nepakeis sistemos nereikalingumo.Visada buvau ir būsiu prieš sistemą.

Teologiniai klausimai anykštėniškai

Ei, nutilkit, teologai,seminarijų studentai, kai mano Verionika imasi teologijos. Anadien kepėm dešreles ir mano mažieji susigrūmė teologijos srityje. Žodžiu, kas kurį - pasitelkę visą žinojimą, kurį gavo maldų, susirinkimų ir skaitymų metu, savaip bando sudėlioti pasaulį.
Viskas prasidėjo nuo to, koks gražus dangus, po to buvo pereita prie Žemės, o baigėsi pragaru.
-Tėti, pragaras labai toli?,- klausė Mykolas, kai su Verionika nesėkmingai susirėmė šiuo klausimu.
-Ką tu, -iš karto nukirto Verionika,- pragaras - po Puntuko akmeniu:)