Pokalbis su bulbės gumbu

Kur man tave dėti,
Kai pavasaris.
Tu nenori gyventi balkone,
Žinau, tau nepatiks keptuvėje,
Negaliu apsimesti, kad esi gėlė
Ir įkišti tavęs į vazoną.
Jei būtum šuo,
Išvesčiau pasivaikščioti.
Bet ką pasakytų žmonės?
Ateina laikas,
O aš neturiu tau žemės.
Ne tai, kad neturiu -
Jos yra mėtoms,
Kaštonams ir mašinai pastatyti,
Bet tik ne tau
Nežiūrėk susiraukęs
Su tokiu baisiu priekaištu
Juk ateina diena,
Kai kitų gyvenimuose
Mums nelieka vietos.
Galų gale, ką tu sau leidi -
Esi paprasčiausia bulvė,
O reikalauji rankų,
Kurios surastų tau vagą.
Girdžiu, kaip naktimis
Verki tamsiam kibire
Apvytęs ir žemėtas
Ir galvoju,
Kas atsitiko man,
Kas atsitiko mums visiems,
Kad negražūs ir purvini
Neteko teisės gyventi...