šeštadienis, gruodžio 29, 2007

Kol nenutirpo

Gražu, kol dar viskas taip, bet sparčiai tirpsta. Džiaugtis visada reikia paskubėti, kitaip nieko nespėsi. Pagalvojau, kad ir žmonių santykiai panašūs - tik susvyruoja temperatūra ir viskas išnyksta.

penktadienis, gruodžio 28, 2007

Katalikų bažnyčia aižėja - kai kas naujo

Kadangi protestantų judėjimas sakoma yra susikaldęs į daugybę įvairių šakų, katalikai mėgsta pabrėžti, kokie jie vieningi ir kaip išlaiko vienybę.Esą vienintelė problema su tais, kurie nori senųjų mišių - lefebristais. Deja, besididžiuojantys turbūt nieko nežino - visų pirma pati katalikybė žymiai daugiau susikaldžiusi negu įsivaizduojama. Tiesa, gal to išoriškai ir nesimato. Tačiau, manau, kad ateina laikas, kai tai ims matytis.
Katalikų bažnyčia Afrikoje skyla - pagrindinė priežastis yra nepasitenkinimas celibatu. Kalėdų išvakarėse paskelbta, kad sukuriama nauja bažnyčia "Apaštališka nacionalinė Zambijos katalikų bažnyčia", taip prieštaraujant prieš Romos katalikų bažnyčios taisykles, draudžiančias šventikams vesti.
Naujoji kongregacija prisijungė prie "Apaštališkos katalikų bažnyčios", kuri buvo įkurta Brazilijoje 1945 metais. "Mes nusprendėme grįžti prie pamatinių bažnyčios vertybių - šeimos", -pasakė vyskupas A.Musonda, naujos bažnyčios vadovas.
Ir manau, kad tai tik pirmieji daigai. Sistema pati nesireformuos, kol to nesiims žmonės. Tą ima suprasti ir patys katalikai, pavuzdžiui Austrijoje veikianti pasauliečių organizacija "Mes esame bažnyčia".

Griaučiai kabo


jau padaryti vonios griaučiai. Beliks apdaila. Tiesa, dabar reikėtų išvedžioti elektrą. taupumo sumetimais galėčiau ir pats, tačiau žinodamas savo būdą garantuoju, kad ko nors pridirbčiau. Pavyzdžiui, nuspręsčiau, kad pakas 2 rozečių visam namui, taigi, kol kas susilaikau.

antradienis, gruodžio 25, 2007

Svarbu

Na man svarbiausia, kad diena ims ilgėti.Tada ir žiema nebebaisi - žinai, kad jai dienos - suskaičiuotos.Nors dabar tokios ir Kalėdos - nei sniego, nei šalčio.Man patikdavo šalčiai per šventes - smagu troboj sėdėti ir klausytis vėjo ir eglių. Dabar reikia pratintis prie kitokių papročių ir vaizdinių. Bet viena nesikeičia - dienos ima ilgėti. valio

sekmadienis, gruodžio 23, 2007

Papuošimas

Nu brangieji, visus su Kalėdom. Vieniems jos šventos, kitiems - tik šiaip laisvadieniai, bet bet kokiu atveju - laikas atsipūsti.
O aš kaime nusprendžiau papuošti... mišką. Anksčiau puošdavau 1 eglutę, o dabar iškabinėjau žaisliukus be jokios tvarkos miške.Kabinau ir galvojau, kad kitiems turėtų būti gražu, bet paskui sumojau:"Palauk, Ciapai, o ar tau pačiam gražu?". Kartais mes per daug galvojam, kaip atrodysim prieš kitus, ne taip dažnai - kaip jausimės patys.
Miškas linguoja, žaisliukais mojuoja, smagu.

penktadienis, gruodžio 21, 2007

Eglutė

Na šaindien spėjau nusipirkti mašiną šiokią tokią, tai vėl esu ratuotas, vadinasi, ryt važiuoju eglutės parsigabenti. Plastikinių negaliu pakęst. O kai man kas bando prieštaraut, tai sakau, kad mašinos padangą pasistatytų kambarį ir papuoštų, vis tiek kiniečiai iš visokių atliekų jas lieja. Namai turi kvepėt mišku.

ketvirtadienis, gruodžio 20, 2007

Aparteidas – teorija ir praktika

Rašiau, kad Konstitucinis Teismas Lietuvoje įteisino religinį aparteidą ir pareiškė: “Netradicinės bažnyčios ir religinės organizacijos gali turėti mažiau teisių nei pripažintos tradicinėmis. Tokį reglamentavimą įtvirtina šalies Konstitucija”.

Oponentai tvirtina, kad čia nieko tokio, bet štai jums parodymas, kaip religinis aparteidas reiškiasi praktiškai. Štai vieno iš laikraščių publikacija ”Sektantai vilioja Kalėdų dovanomis”, kuriame aprašomas “Samariečio krepšio” projektas.Cituoju: ”Jau beveik septyniolika metų mieste veikianti krikščionių bendrija „Tikėjimo žodis“ per Kalėdas vėl atvers „Samariečio krepšį“ ir miesto vaikams dalins šventines dovanas. Šią organizaciją sekta vadinanti Katalikų bažnyčia ragina neužkibti ant netradicinės religijos skleidėjų kabliuko ir nepasikliauti netikrais pranašais.
„Vaikų Kalėdos“ - tai vienas iš organizacijos „Samariečio krepšys" (Samaritan‘s Purse) vykdomų projektų. „Samariečio krepšys" yra Amerikoje įsikūrusi labdaros nedenominacinė krikščioniška organizacija, teikianti įvairią pagalbą visame pasaulyje kenčiantiems žmonėms.
Pati krikščionių bendrija „Tikėjimo žodis“ įsikūrusi 1988 metais Vilniuje, šiandien Lietuvoje vienija 34 tikinčiųjų bendruomenes. Nors Lietuvoje tokios bažnyčios traktuojamos kaip netradicinės, Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose jos gyvuoja jau ne vieną šimtmetį. Lietuvoje bendrija veikia pagal LR Teisingumo ministerijos patvirtintus įstatus.
Klebonas kanauninkas ragina neįsivelti į bereikalingus dalykus ir su „Tikėjimo žodžiu“ geriau neprasidėti. Dvasininkas teigia, kad „Vaikų Kalėdomis“ prisidengę sektantai dovanomis į savo judėjimą nori patraukti kuo daugiau žmonių. Klebonas sako, kad paimdamas dovaną žmogus įsipareigoja, be to sektantai renka informaciją apie jų gyvenamąją vietą ir vėliau atakuoja su įvairiais pasiūlymais”
Ir t.t.
Va jums ir praktika Kas iš tos LR Teisingumo ministerijos patvirtinimo ir įregistravimo – jei esi iš šios bažnyčios (aš, beje, nesu), tave gali sudirbinėti, išdirbinėti, ką tu bedarytum –Lietuvoje buvai ir būsi sektantas, be galimybės apsiginti, be galimybės mokyti vaikus, be galimybės vykdyti bet kokią veiklą – viskas bus parodyta kaip verbavimas, įtraukimas, informacijos rinkimas. Be to, straipsnis aiškiai parodo, kokią vietą šiame procese užima Katalikų bažnyčia. Ji tikrai nestovi nuošalyje, tiesa, ekumeniniuose renginiuose stovi šalia, laikosi už rankučių, sako, mes ne prie ko dėl įstatymų ir viso kito, bet iš tikro...
Ar bus klausimų? :-)

trečiadienis, gruodžio 19, 2007

Išvadų belaukiant

Afrikos krikščionys įsitikinę, kad tikėjimas - jų gyvenimas, o ne kažkuri gyvenimo sritis. Taip teigia Pasaulinės bažnyčių tarybos vadovas Samuelis Kobija, praneša Christian Today.Taigi, tai yra atsakymas, kodėl Afrikoje krikščionybė išgyvena sprogimą, tuo tarpu kai Vakaruose mažėja krikščionių.Planuojama, kad 2025 metais bus apie 700 milijonų Afrikos krikščionių.Tai fenomenalu, nes 20 amžiaus pradžioje jų tebuvo apie 10 milijonų."Afrikiečiai žino, kad niekas be Evangelijos neduos jiems vilties. Daugelis nustojo klausyti politikų ir valdininkų, tačiau klauso tų, kurie sako, kad tikėjimas Jėzumi suteiks jiems viltį",- sako S.Kobija.
Na ką perskaičius šią naujieną smagu dėl kelių dalykų. Pirma, kad sekuliariame pasaulyje krikščionybė auga. Kiek kartų jau buvo beveik paskelbta apie krikščionybės mirtį - viduramžiais beveik nugalėjo prietarai, vėliau - kapitalizmas, paskui komunizmas ir fašizmas. Kiekviena formacija pakildavo su atviru arba užslėptu šūkiu "Mums nereikia Jėzaus, mes viską padarysime patys". O krikščionys niekada nebuvo modernūs ir trukdė progresui.
Antra, Vakaruose likusi institucinė ir hierarchinė krikščionybė yra sustabarėjusi ir tesirūpinanti savo pačios gerove virtusi dar viena valdžios ir politikos forma. Tuo tarpu Afrikos krikščionybė yra kitokia - pavojinga ir sekuliarizmui, ir islamui ir pačiai europinei krikščionybei. Neilgai truks, kol jų misionieriai atvyks į Lietuvą. Kuo greičiau, mano galva, tuo geriau.

Nėra ir nereikia

Žiemos nėra, nieko nėr, bet tai ir gerai, kuo mažiau yra, tuo mažiau ir reikia.Kažkaip net mintys tingi palikti mano kaušą -girdžiu tik dūzgesį viduj, bet nesirutulioja ir neiškrapštysi lauk. Bet džiaugiuosi bent tuo, kad po ilgo laiko mano fizinė kondicija pagerėjo žymiai.Kol buvo blogai, tai nenorėjau nei sau, nei kitiems ką nors sakyti. O dabar gerai, net ir per daug jėgų turiu. Vadinasi, potencialiai esu grėsmingas, galiu sutverti kokią nesąmonę.Taigi save nuo savęs saugoti reikia.

pirmadienis, gruodžio 17, 2007

ketvirtadienis, gruodžio 13, 2007

Aparteidas. Logikos vingiai

Jau rašiau, kad Konstitucinis Teismas Lietuvoje įteisino religinį aparteidą ir pareiškė “Netradicinės bažnyčios ir religinės organizacijos gali turėti mažiau teisių nei pripažintos tradicinėmis. Tokį reglamentavimą įtvirtina šalies Konstitucija”.
Beje, pirmą kartą Konstitucinis Teismas konstatavo, jog Konstitucijos nuostata, kad valstybė pripažįsta kitas bažnyčias bei religines organizacijas, jeigu jos turi “atramą visuomenėje”. Būtent išaiškintas mistinis terminas “atrama visuomenėje” - tai reiškia, kad bažnyčios, religinės organizacijos atrama visuomenėje turi būti tvirta ir ilgalaikė, taigi negali apsiriboti nedidele visuomenės dalimi, keliais veiklos dešimtmečiais ar viena arba keliomis žmonių kartomis.
Viskas atrodytų aiškiai, jei nežinoti “povandeninių srovių”. Taigi kokios jos?
1.Anksčiau įstatymas numatė, kad religiniai organizacijai pripažinti reikia 25 metų gyvavimo.
2.Seime kelios protestantiškos bažnyčios yra padavusios dokumentus pripažinimui, nes jų veikla - siekia XIX amžių.
Taigi, drąsiai galiu sakyti, kad čia, mano nuomone, katalikų lobistai sugalvojo būdą, kaip užkirsti bet kokią galimybę pripažinimui. Juk “kelios žmonių kartos” yra ne kas kita kaip mažiausiai 200 metų.

Ką pasakyti? Pirma, mūsų konstitucija tiesiog popiergalis, jeigu ji neužtikrina to, kas yra įrašyta – visi piliečiai yra lygūs prieš įstatymą.

Antra, niekada nesutiksiu, kad koks atvažiavęs arabas, italas, lenkas ar rusas Lietuvoj iš karto turi daugiau teisių, negu lietuvis vien dėl to, kad nepriklauso “teisingai” religijai.

Apie infliaciją

Lietuvoj infliacija buvo, yra ir bus. Latviai sukruto, estai irgi, vieninteliai lietuviai toliau joja ant balto žirgo ir mojuoja rankytėm – mums niekas negresia. Ir šito aš negaliu suprasti.
Štai vos ne kasdien valdžia trimituoja –“Pakelti atlyginimai, padidintos pensijos, didėja minimumas, maitinti visus moksleivius nemokamai” ir t.t. Valio, tegu didėja, tačiau bent jau aš norėčiau gauti ne tik daug gražių spalvotų popieriukų su Vydūnu ar Čiurlioniu, tačiau ir žinoti, kad tie popieriukai kažko verti. Tuo pačiu vėl didinamas akcizas degalams, kas vėl pabrangins visas prekes.
O šiuo atveju valstybė pati atkakliai didina infliacijos mastus. Paradoksalu, kad valdžia gyventojus ragina neišlaidauti, nesižavėti vartojimu, mažiau imti paskolų, tačiau pati žarstosi taip tarsi atradusi būtų Eldorado.
Beje, ir vėl Lietuvoj niekas nieko pakeisti negali – Seimas priima biudžetą su didžiuliu deficitu, o mūsų prezidentas pareiškia:”Mano veto nieko nepakeis”.Vienu atveju priimama kolektyvinė atsakomybe, kuri savaime reiškia, kad niekas neatsako, kitu – kratomasi asmeninės. Todėl labai aišku, kad nei valstybės, nei infliacijos niekas Lietuvoje nevaldo – viskas ir toliau vyks savaime.

antradienis, gruodžio 11, 2007

Vonia

Sukurpta pertvara voniai

penktadienis, gruodžio 07, 2007

Dž.Orvelo “gyvulių ūkis” praktiškai

Šį kartą padėtas taškas – Lietuvoje Orvelo “gyvulių ūkis” įgyvendintas praktiškai, nes Konstitucinis Teismas pareiškė “Netradicinės bažnyčios ir religinės organizacijos gali turėti mažiau teisių nei pripažintos tradicinėmis. Tokį reglamentavimą įtvirtina šalies Konstitucija”. Taigi Dž.Orvelo knygos teiginiai tapo realybe.1.Visi gyvuliai yra lygūs.2.Kai kurie gyvuliai lygesni už kitus.Pagal įstatymus, valstybė pripažįsta devynias tradicines religines bendrijas. Būtent joms Seimas gali nustatyti tokias teises, kurių neturi tradicinėmis Lietuvoje nesančios bažnyčios ir religinės organizacijos, sakoma ketvirtadienį paskelbtame Konstitucinio Teismo išaiškinime.Juokingiausia, kad toliau sakoma:” Diferencijuoto teisinio reguliavimo nustatymas savaime nereiškia, kad vieni tikintieji yra diskriminuojami, o kitiems teikiamos privilegijos”.Leiskit paklausti, o ką tai reiškia?Ar tai, kad vienos bendrijos atleidžiamos nuo mokesčių, joms mokama už pastatų rekonstrukciją, kunigų soc draudimą ir pensijas, tikybos mokyma ir t.t., o kitos TURI mokėti mokesčius ir jos neturi faktiškai jokių teisių. Aš nesu už tai, kad visi privalo mokėti ar nemokėti, matau tik aiškų vienos demominacijos, būten Vatikano statytinių lobizmą, kuris pasiekė ir Konstitucinį teismą. Absurdas, kad valstybėje vieni žmonės iškelti virš kitų ir tai įtvirtina Konstitucija ir konstitucinis teismas. Sakė, komunistai buvo blogi, tačiau tokių absurdų nebuvo – ten bent deklaravo, kad visi “tarybiniai piliečiai lygūs”, o nepriklausomoj Lietuvoj atvirai rėžiama – tu tėvynėje turi mažiau teisių.

Nieko nesakyčiau, jei kalba būtų apie saviraišką, tačiau tai, kad turiu mažiau teisių, niekada nesutiksiu ir jokie konstituciniai ar prostituciniai teismai man to neįrodys. jei norima įvesti, o jau taip yra Lietuvoj, turime kalbėti apie aparteido sistemą.

ketvirtadienis, gruodžio 06, 2007

Laiptinė iš viršaus


Apie buvusius laikus


Ach kokie būdavo laikai, o dabar - net ir šunys visai kitokie. Štai pas mane priklydęs gauruotasis - jokio padorumo, už kaulą tėvynę parduotų. Nors iš kitos pusės, sako, kad šunys būna į šeimininkus panašūs. Reikia daryti išvadas.

pirmadienis, gruodžio 03, 2007

Kai aplinkybės stipresnės

Ar gali Dievas būti ne absoliučia utopine idėja, ne teoriniu gėriu, bet gėriu iš tikro? Kažkuo tuo, kas girdi ir atsako, ne magiškai užsiperkant pas dvasininką mišias ar lankant mistines vietas?
Gali. Ir yra. Ir tai vyksta šiandien. vienas pavyzdys - sekmadienį viena iš seniausių mūsų sinagogos moterų atėjo švytėdama. Pasirodo, jai paskambino duktė, kad po 8 ar 9 metų santuokoje laukiasi vaiko, nors buvo viltį praradę. Tai buvo didelis skausmas jiems. Per vieną iš susirinkimų kalbėjom apie tai, nes ta moteris labai išgyveno dėl dukters, kad kaimynai šaiposi, meldėmės, drąsinom tikėti tą moterį, kad viskas posikeis, kur ateina Jėzus, ten aplinkybės nieko nereiškia.
Pasikeitimai atėjo. Dievas visada už gyvybę, mes - irgi. Taigi, aplinkybės šį kartą stipresnės, žmogus gims, džiaugėmės kartu iš širdies.

Laiptai

Taip maždaug atrodys laiptai į antrą aukštą.Kojos - ne mano:)