Kuo gyvenu

Kažkuo reikia gyventi - judėti, dėlioti taškus, vykdyti projektus, padėti ir prašyti pagalbos. Tačiau šalia mūsų išorinio judėjimo yra ir vidinis, ką tu jauti, kur link nukreiptas tavo vidinis žvilgsnis.
Pastaruoju metu gyvenu vienu - Jėzus yra pilnas malonės. Biblija kalba:"mes regėjome Jo šlovę – šlovę Tėvo viengimio, pilno malonės ir tiesos".
Daugiau apie nieką ir negalvojų - Jėzus pilnas malonės, pilnas pilnas pilnas, pilnas tiesos, pilnas gerumo man ir kitiems. Kai liūdžiu,Jis pilnas malonės, kai kenčiu ir džiaugiuosi - Jis pilnas malonės.Jo ranka visada ištiesta man. Taip pradedi matyti Jo šlovę, matyti vidumi, matyti, kokia didelė Jėzaus šlovė.
Kai žmonės sako, ką daryti, kaip gyventi ir kaip viskas blogai - reikia sakyti viena-Jėzus pilnas malonės ir meilės, čiupkit jo ranką. Ar tai sunku?
Nemačiau nė vieno įsimylėjusio vyro, kuriam būtų sunku vaikščioti įsikibus į mylimosios ranką. O įsimylėti negali, kol nepamatai šlovės.
Dievas nė vieno neverčia tikėti, Jam nesvarbios mūsų religinės pažiūros, bet Jam svarbu, ar mes turime tą pačią meilės dvasią, kuri ateina iš Jo. Todėl Jėzus Petro klausė:"Ar myli mane?".

Praha

Zlatoj ulyčkoj išbandžiau neįprastą amatą, manau visai sėkmingai, turėjau pasisekimą tarp pagyvenusių užsieniečių ir net gavau į savo ištiestą rankelą pinigėlių. Pasirodo, ne taip jau sunku prašyti.

Pirmas po kelionės

Biblija kalba, kad akys neprisipildys matymo - tai tiesa, fotoaparatas prisipildo, akys - ne.
Kelionė buvo ilga 5000 kilometrų per 5 šalis. Ką pamačiau? Turbūt svarbiau, ką supratau per kelionę.
Pirmą ką supratau -tu esi ne tas, kur esi ir kas esi, o tas, kas esi viduje. Tu gyveni ne ten kur esi, o gyvenini ten, kur gyveni. Gal skamba ir primityvokai, tačiau tai tiesa - vidinis mūsų gyvenimas žymiai svarbesnis, negu tai, ką pamatai ir patiri.
Kiek turėjau galimybių, skaičiau psalmes, nes kai atsiduri prie didelių pastatų, jie ima tau pamokslauti - aš esu didis, o kas tu toks, aš esu žinomas - o kas tu toks?
"Išaukštinimas neateina nei iš rytų, nei iš vakarų, nei iš dykumos.
Dievas yra teisėjas: vieną Jis pažemina, o kitą išaukština", - sako Psalmės.Tai buvo man atrama.
Pajutau, kad pasikeičiau - įdomiausi kiekvienam mieste man buvo ne muziejai ir ne kūriniai - įdomiausi yra žmonės. Niekada jokia Mona Liza nebus vertesnė už paprastą gatvės valkatą, o visas Luvras - už vaiką su balionėliu.
Iš kitos pusės - laiminau, atsiskyręs nuo grupės, kiekvieną miestą, nes ir gražiausiame mieste be galo daug gražių ir nelaimingų žmonių, kurių širdys laukia išdydymo.
Ir žinoma pasiilgau visų, kurie pas mane užsuka persimesti žodžiu, paurgzti ar net įkasti - turiu jums žinią - esat vertesni už Luvrą.

* * *

Vieną kartą
Atnešite sąskaitą
-Mesjė -
Tiek ir tiek.
Piniginėj - juokas
Ir ašara
Nors paimk ir tylėk.

Štai ko bijau
Krentant lapams
Kai visas auksas
Pigus
Gyvenimas - kaip automatas
Išmes produktą
Už grašius.

Oficialus pranešimas

Jūsų nuolankus tarnas nuo rugsėjo 16 dienos iki rugsėjo 26 važinės po Europa.
Varšuva -Praha - Paryžius - Briuselis - Berlynas.
Brangios ir nepakartojamos Darbo partijos kvietimu aplankys Europarlamentą ir t.t., taigi (kad jį kur) keliaus.
Nuo vaikystės keliaut nemėgstu, geriausia pozicija - prie namo sėdėt ir žiūrėt į tolį, bet teks keisti gyvenimo būdą ir t.t.
taigi, liūdėsiu be jūsų, o manęs laukia išbandymas didmiesčiais.

Štai koks

Štai koks šaunuolis apsilankė darbovietėj - prisipažįstu, visada simpatizavau šeškams, net kai jie mūsų vištas išpjovė - toks smalsus ir kartu žaismingas gyvūnas. Gal ir aš kada tokį turėsiu.

Kaip gyventi?

Išties kilo diskusija, kaip gyventi, kai aplink vienos netikusios sistemos. kai kas teigia, kad reikia but žmogum i žiūrėt į puikius žmones supuvusioj sistemoj. Be abejo taip, sutinku, yra toks kelias. Gal neminėjau, bet mano mamą per karą nuo rusų išgelbėjo rusai. "Ana naša doč",- įsikibo vyras su moterim ir neleido kareiviams isvesti, o tėvą - nuo vokiečių - vokiečiai - "išeikit iš bunkerių, paskui mus SS ateina, užmėtys granatom".
Taigi, žmogiškumas išties didelis dalykas, jaučių dėkingumą ir tiems rusams ir vokiečiams - jie buvo žmonės. Jie ir kaliniams tikriausiai duonos kąsnį savo atiduotų, bet varytų juos toliau.
Beda ta, kad gyveno tie geri žmonės tuo laiku, kai sistema vertė juos elgtis nežmoniškai ir beprasmiškai.Todėl manau, kad žmonaus gerumas nepakeis sistemos nereikalingumo.Visada buvau ir būsiu prieš sistemą.