ketvirtadienis, kovo 30, 2006

antradienis, kovo 28, 2006

Pamiršti vaikai

Ar gerasis Dievas gali pamiršti vaikus, nekreipti į juos dėmesio?

"Mano tauta žūsta dėl pažinimo stokos! Kadangi tu atmetei pažinimą, tai ir Aš tave atmesiu... Kadangi pamiršai savo Dievo įstatymą, tai ir Aš pamiršiu tavo vaikus ... Tautai ir kunigams bus tas pats – Aš bausiu juos už jų kelius, užmokėsiu jiems už jų darbus. Jie valgys, bet nepasisotins, paleistuvaus, bet jų nepadaugės, nes jie užmiršo Viešpatį...".
(Ozėjo 4; 6-10)

Jau kuris laikas baubiama, kad Lietuvoje gimstamumas mažėja, tauta nyksta. Visi ieško ekonominio paaiškinimo, tačiau ar yra tik tai?
Ištiesi keista, nes seksualumas tvindyte užtvindė visą televiziją, spaudą – kasdien mus pasitinka nuogos gražuolės ir raumeningi vyrukai. O gimstamumas mažėja... Juk logiškai, kuo aktyviau darbuojamės, tuo gersnių rezultatų pasiekiame:)
Galite sakyti, ką norite, tačiau ši Biblijos ištrauka rodo, kas ištinka visuomenę, kai ji pamiršta Dievo įstatymą ir nueina savo keliais - "Jie paleistuvaus, bet jų nepadaugės" - griežtas Dievo žodžio sprendimas. Ir taip vyksta, nori kas šitai pripažinti ar ne. taip vyksta visoje Europoje, nes sekuliari Europa pamiršo Dievą ir gyvena savo malonumais. Biblija įspėjo: "Kadangi pamiršai savo Dievo įstatymą, tai ir Aš pamiršiu tavo vaikus" ...
Šiuo laiku madinga pristatyti Dievą kaip kažkada veikusį gerąjį senelį, kažkada... Deja, Dievas nėra geras, kai kalba eina apie nuodėmes. Nuodėmės dar būtų nieko tokio, jas galima išpažinti ir atsisakyti, jei neįgautų normos statuso. Kaip tai pavojinga, mums jau dabar aiškina statistikos specialistai - tautai gresia išnykimas - baisu, kai Dievas pamiršta vaikus.

Menas, kuris išnyksta


Dar vienas meno kurinys.Sandara:
1.Nekilnojamojo turto objektas - Chruščiovo laikų lietuviška trioba.
2.Sniegas, irgi lietuviškas.
3.Šen ten pamėtyti zuikių pėdsakai(pagausiu, dantis išdaužysiu už obelaites).
4.Ore tvyrantis pavasario laukimas.

Taigi, menas vyksta ir nyksta - jei kam šiuo metu už lango lyja lietus, tai žinokit, kad iš meno teliko nekilnijamojo turto objektas...

sekmadienis, kovo 26, 2006

Menas, kurio nėra



Jūsų dėmesiui konceptualiojo meno projektas - kibirėlis ant sniego. Tik iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kad niekalas, o iš tikro, tai gilios egzistencinės prasmės ir pasaulio liūdesio persmelktas kūrinys.
Jo sandara:
1. Raudonas postmodernistinis kinų gamybos laistytuvas.
2. Lietuviškas sniegas.
3. Tolumoje - lietuviškio kiškio(beje, nugraužusio visas mano obelaites) pėdsakai.

Kadangi sniego jau nėra, obelaičių jau nėra, kiškio nėra - tai menas, kurio nėra. Nekreipkit dėmesio:)

penktadienis, kovo 24, 2006

Konkrečiai

"Apie Demetriją gerai liudija visi ir pati tiesa".
3 Jono 12

Jau kuris laikas vis užkliūnu uŽ konkrečių dalykų Biblijoje, jie kažkaip man daro įspūdį.
Atrodytų, ką gali pasakyti iš šitos sausos ištraukos?
Vis dėlto, nežinau geresnio žmogaus apibūdinimo - apie jį visi gerai liudija. įsivaizduok, sako "Linas - geras žmogus, visi taip sako":)
Tačiau būtina pastebėti ir tai, kad nepakanka būti populiariam kaip Mikutavičius - yra dar vienas liudininkas, kurį nurodo apaštalas Jonas - pati tiesa. Mes dažnai imamės liudyti vienas apie kitą, tik užmirštame tiesos pasiklausti. Gal nesitikime, kad atsakys?

ketvirtadienis, kovo 23, 2006

Uždavinys iš 1 klasės kurso

Šiandien sprendžiau uždavinį.
Sąlyga:
- Ji myli jį bet išleido jo pinigus jam nežinant ir išleido savo pinigus jam nežinat, nes jis pavydus.
- Jis myli ją ir pinigus bei išvijo ją lauk.
- Dabar abu ir be pinigų ir po vieną.

Klausimas: Ką tokiu atveju reikia daryti?

trečiadienis, kovo 22, 2006

Moterų klausimu

“Pavedu jums mūsų sesę Febę, kuri yra Kenchrėjos bažnyčios tarnautoja; priimkite ją Viešpatyje, kaip pridera šventiesiems, ir padėkite jai, prireikus jūsų paramos, nes ir ji yra padėjusi daug kam ir man pačiam. Sveikinkite Priscilę ir Akvilą, mano bendradarbius Kristuje Jėzuje,kurie guldė galvas, gelbėdami mano gyvybę.
Romiečiams 16;1-4

Šita ištrauką prisiminiau, perskaitęs, kad Vatikanas ruošiasi ”apmąstyti” moterų klausimą. Biblija sako – “dėl nepažinimo, žūsta tauta”, tai puikiausiai atitinka šitą situaciją.
Jei Katalikų bažnyčia rimtai vertintų Dievo žodį, tai užuot “apmąstę” seniai turėtų atgailauti, kad tiek amžių moterys buvo nustumiamos nuo tarnavimo Dievui ir laikomos antrarūšiais sutvėrimais. Būtent dėl katalikybės fintų moterys ir šiandien turi supratimą, kad krikščionybė yra nusiteikusi prieš moterį, vadina ją vos ne nešvaria ir nuodėminga. Tačiau taip niekada nebuvo Dievo bažnyčioje, kol 4 amžiuje nesusikūrė Katalikų bažnyčia.
Čia “mąstyti” nieko nebereikia, nes Biblija seniai į šitą klausimą atsakė – Paulius šioje ištraukoje mini dvi moteris “Febę, kuri yra Kenchrėjos bažnyčios tarnautoja” ir Priscilę.
Febė tiesiai minima kaip tarnautoja, o Priscilė paminima anksčiau už Akvilą, vyrą, kas Rytų tradicijoje negalimas dalykas iš viso, o tai rodo, kad ir ji yra tarnautoja visų pirma, o tik paskui žmona.
Manau, šitų dviejų pavyzdžių užtenka, kad paskyti – Dievas niekada nebuvo numatęs, kad jam tarnaus tik vyrai, tai vienos sistemos išmislas.
Tuo labiau, kad Biblija sako:”Jėzuje Kristuje nėra vyro, nėra moters”. Visi krikščionys, nepriklausomai nuo tautybės, padėties ir lyties, yra lygūs ir Dievo darbe turi lygias galimybes – toks buvo Dievo sprendimas nuo pat pradžių. O kas su juo nesutinka, tegu “apmąsto” savo klystkelius toliau. Liaudis sako ”Kreivo ir grabas neištiesins”. Nemanau, kad Vatikanas kada leis moterims tarnauti taip, kaip vyrams – kaip buvo totalitarine sistema, taip ir liks. Tiesa, galbūt toliau bus leidžiamos knygos, kaip palaiminta moterims šluoti bažnyčią, kaip poterius gera kalbėti ir būti nematoma – ir tai vadins tarnavimu Dievui.
Žinoma, čia ir pačių moterų sprendimas, jei joms to užtenka, kodėlgi ne?

antradienis, kovo 21, 2006

Nenoras

Nenoriu kalbėtis. Kartais būna taip, kad nenoriu su niekuo kalbėtis. Gal tai ir nėra gerai, bet iš kitos pusės taip išvengiu to, kad neužgaučiau kitų žmonių. Nors nelabai kas ir pasigenda, jei nutylu:) Suprantu, kad visi užsiėmę, tai ir puiku, nenoriu kalbėtis, tiesiog nenoriu. Ypač nenori, kai matai, kas vyksta aplink ir tu esi tame. Nors irgi atvirai pasakius nieko naujo. Dar Jeremijas užrašė:
"Siaubingų ir bjaurių dalykų vyksta šalyje: pranašai pranašauja melus, kunigai moko, kaip jiems naudinga, o mano tauta tai mėgsta! Bet ką darysite, kai ateis galas?".
Laikmetis toks buvo:
Pranašai pranašavo kas naudinga žmonėms
Kunigai mokė, kas naudinga jiems
Žmonėms tai patiko.
Lieka atsakyti tik į paskutinį klausimą. Va šito tai ir nenoriu.

penktadienis, kovo 17, 2006

Vieną dieną Mozė nusileidžia

"Viešpats tarė Aaronui: “Eik į dykumą pasitikti Mozės”. Jis ėjo ir, sutikęs jį prie Dievo kalno, pabučiavo".
Išėjimo 4;27

Žinot, pagalvojau, kokie skirtingi šitie žmonės. Jie buvo broliai, vienos šeimos ir vieno kraujo. Abiem kalbėjo Dievas, abu matė Dievo stebuklus ir vykdė jo valią, tačiau kai Mozė užlipa ant kalno klausyti Dievo, Aaronas nulieja aukso veršį ir pareiškia "Izraeli, štai tavo Dievas". Tuo tarpu Mozei nė į galva nešauna panašūs dalykai.
Aš bent manau, kad šitie du žmonės yra simboliai dviejų pagrindinių žmonių tipų, kurie skirtingai reaguoja į Dievo pašaukimą ir į ištikimybę Jam.
Mozė yra iš tų tūpų tikinčiųjų, kuriam aplinkybės nesvarbios, jis neiškeičia Dievo pažinimo ir suprastos tiesos į jokius aukso veršius.
Tuo tarpu Aaronas, lengvai iškeičia Dievo pašaukimą ir pažinimą į asmeninę naudą ir populiarumą, vos aplinkybės juos prispaudžia. Aaronas taip niekad ir neužauga - jam reikia Mozės, kuris prižiūrėtų kaip prievaizdas, kad kaip Ezavas neparduotų lengvai savo pirmagimio teisių.
Taigi, nė kiek nesistebiu, kad ir dalis žmonių, kuriems Dievas asmeniškai apsireiškė staiga tampa katalikų vienuoliais, kunigais, ar dar kuo. Tai aaronai, lengvai atsisakę, kai aplinkybės užgriuvo, savo pažinimo ir skubantys gyventi kaip jiems patogiau - jie svarbi minios teikiama garbė, pripažinimas. Tik dabar ne prie aukso veršio, o prie Romos sistemos jie stovi ir šaukia: "Izraeli, štai tavo Dievas". Žinant, kokie žmonės silpni, situacija atrodo be išeities - kiek Dievas benorėtų skirti gyvybės tautai, ją sugeria mirusi Romos struktūra...
Bet, žinot, vilties yra, nes vieną dieną Mozė nusileidžia nuo kalno...

trečiadienis, kovo 15, 2006

Viena diena Izraelyje

Vienas žydų internetinis puslapis reguliariai praneša, kaip vyksta žydų - arabų konfliktas. Pranešimai taip ir vadinasi: "Mūšių įvykių suvestinė"
Taigi, kaip atrodo viena diena Izraelyje(dabar 15 valandų, diena dar nesibaigė)
08:00. palestiniečių raketa "Kasam" sprogo dykumoje netoli Gazos. Nukentėjusių nėra. Dar 4 "Kasam" raketos sprogo nepasiekusios tikslo pačioje palestiniečių teritorijoje.
10:30. Izraelio armija atidengė artilerijos ugnį į raketų paleidimo vietas.
13:00. Gazoje, praėjimo punkte, sulaikytas palestiniečių smogikas, ginkluotas granata.Armija šukuoja rajoną ieškodama kitų teroristų..
13:30. Butelis su padegamuoju skysčiu mestas į mašiną su Izraelio numeriais ties Šchemos miestu. Nukentėjusių nėra.
14:00. Jau šešta raketa "Kasam" paleista į Izraelį iš palestiniečių teritorijos. Aukų nėra.
14:00. prie praėjimo punkto Erez įvyko sprogimas. Punktas buvo apšaudytas minosvaidžiu.Aukų nėra.

Ir taip diena iš dienos. Neteisinu nė vienos pusės, bet pastaruoju metu vakariečiai pagaliau ima suprasti, kaip ten yra, su kokiais kaimynais žydams reikia gyventi, kokie jų tikslai.Nesu didelis militaristas, bet turiu pripažinti, kad žydai elgiasi super kantriai ir atsargiai su palestiniečiaias. Turbūt taip nesielgtų nė viena kita valstybė, juo labiau turinti aiškų ginkluotės pranašumą. Įsivaizduoju, kas vyktų, jei, tarkim, Ispaniją kasdien apšaudytų Andora.

Mykolas dirba


metas pristatyti dar vieną gyventoją - mano sūnus Mykolas. Beje, visai ne į tėvą - labai darbštus ir tvarkingas, matyt visas gerąsias savybes paveldėjo iš mamos(kuo, beje, ir džiaugiuosi). Vataip jis atrodo, kai gauna kokį naują daiktą, kurį reikia išlupti iš įpakavimo.

pirmadienis, kovo 13, 2006

Mokymai prasideda



Pradėjom kaip ir mokymasį pagal "Teen Challenge" programą. Dar nežinia, kiek truks mokymasis ir kaip mums seksis. O čia nusifotografavo tie, kurie nepabijojo patekti į internetą.

penktadienis, kovo 10, 2006

Laiškai pasauliui II

DCI tinklalapyje megaskelbimų lentoje krikščionys rašo laiškus, kuriuose išsako savo poreikius, dalinasi skausmai ir džiaugsmais ir džiaugiasi Dievo pergalėmis.


Indija
Jėzus gali daugiau

Per musonus kaimuose atsiranda daug nuodingų gyvačių. Jos įgelia nemažai žmonių, bet tik mažumai pavyksta padėti. Moxitą gyvatė įkando lauke, jis spėjo grįžti ir papasakoti, o vėliau krito be sąmonės, nepadėjo nei “gyvačių užkalbėtojai”, nei liaudies gydytojai. Vienas kaimynas paprašė krikščionio, kad jis pasimelstų ir po 25 minučių jis atgavo sąmonę. Daugelis žmonių po šio įvykio įtikėjo. Kitoje valstijoje gyvatė apsisuko aplik 15-mečio ranką bažnyčios tarnavime, jis ją nupurtė, o ji nukrito ant kito žmogaus, tas taip pat nupurtė ir gyvatė nukrito ant atverstos Biblijos, ir nugaišo. Netikintys tai pamatę buvo priblokšti.
Viktoras Cirbi

Indija
Jūsų maldos padeda mums

Vakar išsigelbėjo motina su dviem vaikais, kurie buvo nusprendę nusižudyti.Motina gavo darbą, o vaikus prižiūrime mes. Praeitą sekmadienį Kristų gelbėtoju mūsų bažnyčioje priėmė 13 induistų.
Pastorius Danielis


Kolumbija
Apkabinkite vaikus Bogotoje

Įvairių Bogotos rajonų vaikai trokšta Dievo meilės, kad ji pripildytų jų širdis, mes stengiamės jiems padėti ir išgelbėti juos nuo skurdo ir prievartos.
Sandra Perdomo

antradienis, kovo 07, 2006

Kartais reikia poezijos

Susitikimas

Man užlipo
Skruzdėlė
Ant kojytės piršto.
Aš bijojau pajudėt,
Ji –
Žiūrėt į viršų.
Taip stovėjome
Ilgai,
Kol įsižiūrėjom.
Atsisveikinom gražiai
Ir abu
Nuėjom.


Mamka priminė, kad kartais galima rašyt poeziją. Aš irgi kartais rašau, bet pastaruoju metu daugiau rašau ir įdomesnė man vaikams skirta. Matyt, jau diedo amžius įtaką daro.

pirmadienis, kovo 06, 2006

Indija: įtaką prarandantys nacionalistai induizmą priimti verčia net lavonus

Indijoje tesiasi krikščionių puldinėjimas, ypač tuo pasižymi viena politinė induistų partija BJP (Bharatiya Janata Party) – ši partija, nors ir neteko valdančiosios padėties, niekaip negali susitaikyti su pralaimėjimu ir politinės valdžios netekimu. Pralaimėjimų priežastimi induistai laiko ir krikščionių “priešišką” veiklą, todėl dažnai imsi persekiojimo. Tačiau nepaisant sunkių sąlygų krikščionys sėkmingai dalinasi Evangelija.

Neliečiamieji pasitraukia iš induizmo

Nensi Riks „Imagine India“ organizacijos, kurią įkūrė “Cherry Hills” bažnyčia iš Denverio, lyderė sako: „3 000 metų Indijoje vyravo kastų sistema. Iš pradžių tai buvo sistema, skirta užtikrinti socialinę tvarką visuomenėje ir buvo grindžiama, kuo užsiima kiekvienas žmogus konkrečiai.Taigi, jei esate mokytojas – esate mokytojų kastos dalis. Egzistuoja 4 pagrindinės kastos, kurios sukurtos dievybės Višnu kūno pagrindu. Višnu galva – tai “mąstytojai, išminčiai” ir t.t. Tuo tarpu dalitai, arba, kaip įpratę vadinti šitos kastos žmones vakariečiai “neliečiamieji”, net nelaikomi Višnu kūno dalimi. Pagal induizmo kastinę sistemą, dalitai yra patys niekingiausi tarp žmonių. Tokiais jie gimė dėl akstesniame gyvenime padarytų nusikaltimų. Su jais aukštesnių kastų indusam draudžiama bendrauti. Dalitai laikomi nešvariais ir nevertais užuojautos, kadangi tokia jų socialinė būsena yra teisinga bausmė už ankstesnio, prieš reainkarnaciją, gyvenimo metu įvykdytas niekšybes. Krikščionių artimo meilės įsakymas ir pagalba šios kastos žmonėms nepatinka iduistų fanatikams, tad bendravimą su žemiausios kastos žmonėmis, redakalieji induistai laiko kėsinimusi į jų kastinę sistemą. Dalitų yra apie 300 milijonų.
Taigi trečdalis Indijos gyventojų yra neliečiamieji, kurie dirba tik pačius nešvariausius darbus, jie neturi teisės gauti išsilavinimą, neturi teisės pakeisti darbą, neturi teisės gauti medicininę pagalbą. Negali nueiti į induistų šventyklą, negali vesti to, ką norėtų. Todėl jie vadina save dalitais ”engiamaisiais”. Dalitai buvo žudomi ištisus šimtmečius, net ir dabar , kaip 1999 metais pranešė Indijos laikraštis “Indian Daily Star”, 60 procentų dalitų neturi savo žemės, 40 000 yra tiesiog vergai. Nuo Indijos nepriklausomybės paskelbimo vien per dešimtmetį net 1 000 000 dalitų buvo nužudyta (tai 25 kartus daugiau, negu karių, žuvusių kovose), 3 000 000 moterų ir merginų pagrobta ir išprievartauta – kai kurios teisėsaugininkų organizacijos elgesį su neliečiamaisiais vadina tiesiog genocidu, kurį vykdo žemvaldžiai, turintys savo armijas.
Taigi visai nenuostabu, kad dalitai dėl savo padėties pirmiausiai apkaltino induizmą ir kastų sistemą. Jau ankščiau jie perspėjo šalies valdžią, kad jeigu padėtis nesikeis, jie pereis į budizmą. 2002 metais dalitų lyderis Ram Radžas organizavo dalitų suvažiavimą, kurį valdžia bandė blokuoti, nepraleisdama ištisų traukinių su dolitais į sostinę.Bet vis dėlto šimtai tūkstančių jų suvažiavo. Ram Radžas ceremonijoje nusiskuto barzdą, pareitė savo vardą Ram į budistinį Uditas. Tokiu būdu labai daug dalitų perėjo į budizmą. Tačiau budizmas nesugebėjo atsakyti į dvasinius žmonių poreikius, tad dalitai masiškai ėmė ieškoti, kas jiems papasakotų apie Kristų, o ištisi kaimai net negirdėję Evangelijos ėmė skelbti, kad jie - krikščionys.

Radikalūs induistai ėmėsi grąžinti „krikščionis namo”

Nebežinodami, kaip pasipriešinti plintančiai krikščionybei, radikalūs induistai „ėmėsi globoti” 400 000 genčių žmonių, kad tie vėl sugrįžtų į induizmą: plauna jiems kojas, dalina maistą ir rūbus ir net žada kai kuriems suteikti galimybę pasiekti išsilavinimą. Mat radikalai yra įsitikinę, kad būtent taip, dalindami labdarą ir duodami pinigų, daugumą buvusių induistų suviliojo krikščionys.
Tačiau Indijoje ir toliau plinta Evangelijos žinia, suteikdama viltį gyventi naujai kiekvienam iki šiol kastų sistemos padalintos visuomenės žmogui, o „grįžti namo” toli gražu neskuba net ir labai radikalų globojami žmonės. Kai nieko nepavyksta pasiekti geruoju, fundamentalistai griebiasi jėgos. Štai šių metų spalio mėnesį - Indijos Orisos valstijoje, garsėjančioje savo religine netolerancija, 300 indų krikščionių buvo priversti specialioje ceremonijoje vėl priimti induizmą. Po ceremonijos “naujieji induistai” gavo dovanų maisto produktų ir rūbų – apie tai pranešė “AsiaNews”. “Dėl grasinimų ir papirkinėjimo 336 krikščionys iš kelių genčių grįžo į induizmą” – sakė katalikų vyskupas Alfonsas Bulungas, kurio vyskupijoje tai ir atsitiko. Vyskupas tvirtino, kad žmonės į šią ceremoniją buvo suvežti jėga.

Fanatikai induizmą priimti verčia net lavonus

Religinė netolerancija pasiekė tokį lygį, kad kai kam Indijoje tiesiog užtemdė protą.
Negali nestebinti “Compass Direct” pranešimas, kuriame pasakojama, kad Indijos Orisos valstijos Gurundžio rajono Gudžarapio kaime valstiečiai atkasė mirusio krikščionio kūną ir specialioje ceremonijoje jį vėl “grąžino” į induizmą.
Kaip tvirtina “Hindustan Times”, Pasaulinė induistų taryba skatino kaimo gyventojus nesutikti, kad induistų kremavimo vietoje būtų palaidotas 35 metų miręs krikščionis Balas Tulasigis. Kai vis dėlto laidotuvės įvyko, supykę induisai privertė velionio šeimą iškasti mirusiojo palaikus, nors jau buvo praėjusios 8 dienos.
Kūną specialioje ceremonijoje, kurioje privetė dalyvauti mirusiojo žmoną, tėvus ir brolį, vėl “grąžino į induizmą”. Vėliau kūną vėl užkasė, tik jau pagal induizmo tradicijas.
Tokias ceremonijas ekstremistai rengia tam, kad sustabdytų induistų perėjimą į krikščionybę.
Dar vienas panašus įvykis buvo užfiksuotas kiek anksčiau, tada giminaičiai induistai iškasė ir vėl “grąžino” į tikėjimą 75 metų mirusio krikščionio kūną.

Krikščionys veikia vieningai

Indijos krikščionių taryba, kurią sudaro tiek katalikai, tiek protestantai, kreipėsi į Indijos Ministrą pirmininką
Prašydami apriboti įstatymais fundamendalistų ir nacionalistų siautėjimą keletoje valstijų, kur valdo liūdnai pagarsėjusi BJP partija. Atvirame laiške Taryba sakė, kad tai daro neigiamą įtaką tiek socialiniam, tiek ir politiniam šalies gyvenimui .Krikščionių tarybos pirmininkas Saijanas K.Džordžas priminė , kad religinės mažumos nėra apsaugotos. Ir jei nebus imtasi ryžtingų veiksmų, situacija tik blogės . Saijanas K.Džordžas priminė visai neseniai įvykusius Indijoje išpuolius prieš krikščionis: Motinos Terezos seserų užpuolimą, krikščionių priverstinį perėjimą į islamą, ir daugybę ligoninių, bažnyčių ir mokyklų užpuolimą.

Stipriau už prievartą

Daktaras ?.?.????s iš organizacijos “Hope Givers International”, kuri dirba kartu su “Bible Pathway Ministries”, sako, kad “Hope Givers” bendradarbius ir studentus atakavo todėl, kad jie pamokslavo ir dalino Biblijas tiesiog Radžastano gatvėse:
"Grupė maždaug 40 –ies indusų mus užpuolė ir atėmė visa turėtas Biblijas ir traktatus, kuriuos vėliau viešai sudegino. Taip pat jie sumušė ir mūsų profesorių ir net studentes merginas.
Tačiau persekiojimai yra tik viena medalio pusė – Dievas atlieka didžiulį darbą. Žmonės išsigelbsti. 2005 metų vasario mėnesį mes planavome paruošti 4 000 misionierių ir pasiųsti juos tarnauti. Kiekvienas iš studentų gaus “Biblijos taką” specialų Biblijos leidimą, kuris jiems padės šioje, šalia Pakistano įsikūrusioje Indijos valstijoje.
Daktaras ?.?.????s mano, kad atikrikšioniška prievartos banga tęsiasi dėl to, kad BJP (Bharatiya Janata Party) partija prarado valdančiąją padėtį šalyje, tačiau tai nesustabdo ir nesustabdys krikščionių.
Nensi Riks, „Imagine India“ organizacijos lyderė, kuri, beje, yra keturių vaikų motina, tarnaujanti dalitams, sako, kad milijonai šių žmonių vis dar nori išgirsti apie Kristų ir priimti krikščionybę. Tad kviečia krikščionis palaikyti ją ir kitus misionierius šiame darbe. Ji drąsina krikščionis nesustoti skelbti Evangeliją visų pirmą tiems, kurie be Kristaus neturi jokios vilties ką nors pakeisti savo gyvenime, neliečiamiesiems:”Nepaisant to, kad dauguma dalitų tapo budistais, dauguma vis dėlto nori išgirsti apie krikščionybę. Per amžius garbindami 330 000 000 dievų jie ir budizme negavo atsakymų į dvasinius klausimus. Ištisų kaimų gyventojai pakyla ir vadina save krikščionimis, nors net negirdėjo apie Jėzų.
Kai kurie vakariečiai net neįsivaizduoja, kas šiuo metu vyksta Indijoje - apie 300 000 000 žmonių ieško, kaip pakeisti juos ignoruojančią religija, o trečdalis iš jų renkasi krikščionybę, tai reiškia apie 100 000 000 naujai įtikėjusių. Tai stulbinantys skaičiai – bet šie žmonės net nemoka skaityti ir jiems reikia suteikti išsilavinimą, kad būtų galima įkurti stabilią bažnyčią”.


Straipsnyje panaudota MIG News,Mision Networks News, Pastor.ru, Compass Direct tinklalapių medžiaga

ketvirtadienis, kovo 02, 2006

Na ir laikai


Na ir laikai atėjo, manau, šito biologinio ginklo dabar bijoma labiau negu šautuvo:)

trečiadienis, kovo 01, 2006

Juokiasi puodas, kad katilas juodas

Manau, apie tai, kas yra Lietuvoje žiniasklaida ir kokia ji yra liudija šitas pranešimas:"„Ekstra žinios” vadinsis L.T. Leidinys pakeis pavadinimą, formatą, dizainą ir didele dalimi – turinį. Ne vieną dizaino koncepciją vakarų laikraščiams sukūrusi Norvegijos kompanija ETC buvo šokiruota. Jų teigimu, „Respublikos“ leidinių“ grupei priklausantis bulvarinis laikraštis „Vakaro žinios“ pasisavino jų dizaino idėjas – logotipą, rubrikas, šriftą ir netgi horoskopų ženkliukus.
Prieš tai bandomoji vidiniam naudojimui skirta L.T. versija kelių šimtų egzempliorių tiražu buvo atspausdinta „Lietuvos ryto“ spaustuvėje".
A kas vadovauja tai "Respublikos" grupei, kaip ir nežimau tiksliai, lyg Tomkus kažkoks, o kas ją sudaro, - kiek girdėjau, "Respublika", "VŽ", "Šiaulių kraštas", dar keli laikraščiai.
Nu kokias gali padaryti išvadas - su tų leidinių žurnalistais greičiausia negalima turėti jokių kontaktų, nes moralės ten, matyt, likutis kaip Mikės Pūkuotuko puodynėje. Na, va tau ir signalas -per daug bekritikuodamas ir pats tokiu tampi, žiniasklaida taip koneveikė vagis politikus, kad pati ėmė vogti. Žinot, kas šitoj istorijoj blogiausia - apie vagystę niekas neparašys ir niekas nežinos, kiek ten tos moralės pačių moralistų kelnėse yra likę.