Rudens mokslai

Nors skeptiškai žiūriu į akademinį mokslą, bet ir mano nihilisto siela, gal kiek pavėlavusi, bet staiga panoro mokytis.
O ko gali mokytis suaugęs žmogus, ką siūlo ruduo? Nežinau. Bet esu pasiruošęs graužti kaštonų aritmetiką ir krentančių lapų fiziką, spalvų chemiją ir bulviakasio gramatiką, skrendančių gervių informatiką.
Kažkaip supratau netikėtai - mokslų tiek daug ir visi tokie svarbūs, o geriausia, kad jei neišmoksiu per kartą, manęs nepaliks kartoti kurso. Dar daugiau, kasmet tai kartosis, o man beliks gėrėtis tobulumu visko, kas vyksta. Einu į pamokas.

Malonė girdėti tiesą

"Gerai, apie jus, veidmainius, pranašavo Izaijas, kaip parašyta:
"Ši tauta šlovina mane lūpomis,
bet jos širdis toli nuo manęs".
Apleidę Dievo įsakymą, jūs ĮSIKIBĘ laikotės žmonių papročių. Ir Jis (Jėzus) pridūrė:"Puikiai jūs apeinate Dievo įsakymą, norėdami išsaugoti savo papročius"
Evangelija pagal Morkų 7,6-10

Šitie Jėzaus žodžiai turėtų būti kelrodis kai iškyla bet koks klausimas, kas svarbiau, ar tai kas rašoma Biblijoje, ar tai, kas įprasta. Nereikia būti ypač skvarbaus proto, kad stebėdamas Lietuvą galėtum pasakyti - šie Jėzaus žodžiai - apie mus.
Lietuvoje tradicija yra keliama ant pačios aukščiausios pakopos kaip nepamainoma vertybė, tuo tarpu Jėzus iškelia vienintelę vertybę - Dievo žodį, Dievo įstatymą. Liūdniausia, kad netgi tie, kurie sakosi esą tikinčiaisiais ir tikėjimo saugotojais dėl tradicijos išsižada Dievo žodžio. Nemanau, kad reikėtų būti labai gailestingam ar bijoti įžeisti žmones, nes Jėzuskalbėjo tiesiai ir šviesiai: "Gerai, apie jus, veidmainius, pranašavo Izaijas, kaip parašyta:
"Ši tauta šlovina mane lūpomis,
bet jos širdis toli nuo manęs".
Apleidę Dievo įsakymą, jūs ĮSIKIBĘ laikotės žmonių papročių".
Pritarti blogiems papročiams nerekomenduojama, nes tada Jėzaus žodžiai krenta ir ant tų, kurie laikosi. Mane stebina daugelio žmonių įsikibimas į katalikiškus papročius(nors ir supranta, kad dauguma jų -visiški prietarai ir nukrypimai nuo Dievo žodžio), žmogiškus priesakus ir prietarus. Beje, manau, kad todėl Lietuvoje yra ir tiek daug veidmainystės ir netikrumo - Jėzus sakė, kad tokie žmonės, kuriems tradicija svarbiau už tiesą, savaime yra veidmainiai. Aš pritariu Jėzaus žodžiams, ir nematau juose smerkimo. Tai konstatavimas, kad žmonės neapgaudinėtų savęs ir neįsisuptų į tradicijų, švęsto vandens ir atlaidų skarmalus, kad suprastų, koks nuogas ir piktas iš prigimties yra.
Tai gera pradžia, kai supranti kas esi. O krikščionybė ir prasideda nuo to, kad supranti, koks esi beviltiškas veidmainis, manipuliatorius ir kiek esi padaręs blogo.
Ir dar daugiau - tai yra malonė - girdėti tiesą ir turėti galimybę ją priimti, o nesiteisinti ir nesiginčyti.
Bent jau aš esu dėkingas Dievui, kad savo laiku Jis manęs neguodė, o parodė, kas esu iš tikro.
O kas liečia Lietuvą (nesmerkiu del to), tai šiuo metu nelabai tikiu, kad kas pasikeistų - lietuviai labai panašūs į aprašytus žydus - jie nekenčia tiesos, ir tiesos jiems nereikia, jie manosi turį viską tradicijose, bažnyčių didybėje,kapuose ir kryžiuose. Jėzus sako:"Puikiai jūs apeinate Dievo įsakymą, norėdami išsaugoti savo papročius".
Deja, tai nėra pagyrimas.

Lukašenka pasauliui gyrėsi laisve, o teismas nubaudė už susirinkimų lankymą

Minsko sekmininkiškos bažnyčios „Naujasis gyvenimas“ persekiojimas nesiliauja - dabr nubaustas “Naujojo gyvenimo” administratorius.
Rugsėjo mėnesį bažnyčios atstovai susitiko Minsko valdžia, bet valdininkai atsisakė kaip nors spręsti situaciją, tik pakartojo nepagrįstus savo reikalavimus uždaryti bažnyčią. Bažnyčią siekiama išsklaidyti ir likviduoti. Pretekstas – pastatas turi atitikti paskirti ir dabar ten ruošiamasi vėl auginti karves. Valdžia atėmė žemės sklypą ir pastatą iš bendruomenės.
Įdomu kad susitikimo laikas sutapo su B.Lukašenkos pranešimo JTO asamblėjoje laiku, kuriame prezidentas gyrėsi religijos laisve Baltarusijoje.
Rugsėjo 23 dieną teisme 2000 JAV dolerių bauda “Už nelegalių susirinkimų lankymą” buvo nubaustas “Naujojo gyvenimo” administratorius.
Pagal TNX pranešimą

Jau ruduo. Krenta lėktuvai

Buvome įpratę, kad kiekvienais metais ruduo prasideda tada, kai ima kristi lapai, tačiau šiemet vietoj lapų iš dangaus kažkodėl ėmė kristi naikintuvai. Ko gero, tai akivaizdus klimato šiltėjimo padarinys. Tiesa, nukrito kol kas dar tik vienas, bet juk dar tik rudens pradžia...
Ir atsitik tu man taip, kad tas lėktuvėlis nukrito ne kur nors ant namo, miške, o ant dorų Suvalkijos ūkininkų kviečių pasėlių, už kuriuos Europos Sąjunga moka išmokas. Šito jau dovanoti niekaip negalima…
Gal reikia sakyti, jog ne nukrito, o atakavo Rusijos naikintuvas skutamuoju kritimu Suvalkijos pasėlius, norėdamas palikti mus be duonos? Tai jau jokia nelaimė, o tiesiog kenkimas.
O jei rimtai, tai smagu stebėti, kaip sudužęs Rusijos naikintuvas sukėlė tokią paniką, atsirado tiek tyrėjų, konsultantų ir nukentėjusiųjų, kad, ko gero, jie ateityje bus prilyginti sužalotiems per garsiąją sausio 13-ąją ir galės pretenduoti į valstybės išmokas. Galės tiesiog “Sodroj” sakyti: “Buvau naikintuvo komisijos darbo ryšininkas, slapyvardžiu “Pušelė”. Žodžiu, viskas vyksta kaip toj lietuvių pasakoj “Dangus griūna”. Katastrofa kuo toliau, tuo labiau tampa ir didesnė, ir tragiškesnė, ir paslaptingesnė, ir baisesnė.
Ką ir besakysi, bet man visa šita maišalynė labai juokinga. Bent jau tuo, kaip reaguoja kariškiai. Štai rusai juokiasi iš NATO – girdi, 20 minučių po Lietuvą skraidė svetimas lėktuvas – vokiečių lakūnai, budintys Zokniuose, nepakilo, rusai sako, kad gal alų vokiečiai gėrė, nes atskrido tik tada, kai jau lėktuvas sudužo.
O štai lietuviai juokiasi iš rusų, kad jų garsioji radarų sistema, kuri turi net balionus skrendančius susekti, kažkaip ėmė ir pametė visą naikintuvą… Žodžiu, kariškiai rodo vieni į kitus pirštais ir šaiposi.Po to viskas klostėsi dar juokingiau – girtas lietuvių generolas skambina namo, ko gero, ir girtam rusu generolui ir sako maždaug taip:”Klausyk, Vania, čia Jonas skambija. Tut u nas vaš naikintuvas upal. Tik norėjau paklausti, ar be kontrabandinių cigarečių dar kokios ginkluotės lėktuve buvo? Sakot buvo, bet mes nerandam. Vadinas, vaš pilotas pakeliui bus prakalęs”.
Pasijuokime ir mes – o kas belieka. Ypač jei neturime pasėlių.

Gotai. Kančia

Neturiu nieko prieš gotus iš esmės, tiesiog nesuprantu, bet likimas padeda šiek tiek geriau juos pažinti. Va Merė Raili kai ką paaiškina, be to savaitgaly gerokai prasirakiau pirštą, tai dabar rašau viena ranka ir akivaizdžiai jaučiu kas yra kančia. Nors etimologiškai, skausmas ir kančia nėra tas pats. Kančia - tai skausmas, trunkantis ilgą laiką. Taigi patyriau tik skausmą, bet iki kančios dar nepriėjau. kai matai, kaip bėga kraujas, kaip atrodo žaizda, kaip skauda ir t.t., kažkaip vis tiek nesupranti, kad kažkas gali garbinti tokį dalyką. skausmas yra natūralus mūsų priešas, kančia juo labiau. Vienintelis paaiškinimas - kas propaguoja, ko gero pats nekentėjo, jam tai tik fix ideja. O gal ko nors nesuprantu iš esmės?

Gotai. Antras kėlinys

Na maždaug tampa aišku - tai ta pati graži teorija apie baisų gyvenimą ir išsivadavimą iš jo. Kažkada sutikau žmogų, kuris uoliai aiškino, kad pragaro nėra ir būti negali, o va šitas gyvenimas - tai ir yra tikrasis pragaras. Beje, tas žmogus nebuvo gotas, bent jau nesirengė tamsiai. Graži ir logiška teorija. Bet mano galva, yra gražios teorijos ir yra veikiančios teorijos. jos skiriasi maždaug taip, kaip tikras automobilis nuo nusipiešto. Kai žiūri, abu gražūs, bet vienas iš jų nevažiuojantis;)

Gotai. Nesupratimas

Šiais metais teko dalyvauti keliose laidotuvėse. Labiausiai ko nekenčiu - laidotuvių kvapas.Tai man vos pakeliama.Mirtis visada yra šlykšti ir baisi - sudarko žmones, sudarko artimųjų likimus.
Taigi, todėl niekaip nesuprantu, kodėl gotai, metalurgai ir pan. taip uoliai garbina mirti, mirusiuosius, kapines ir t.t. Nematau nieko gražaus ar kilnaus mirtyje.

* * *

Ateis ruduo, liūdnai stovės už lango
Stebės, ką kambarį veikiu
Ir medžiai kels šakas į dangų
Apnuogintas piktų šalnų

Ir bus gerai, ir bus laiminai
Kasryt nauja šalta šviesa
Žiūrėk, kaip žemė tyliai minga
Be priekaišto lyg užmiršta

Nepamatuotas ir neužtarnautas

Dievas geras man šią dieną.Ir tuo džiaugiuosi, tai vadinama malone - žinoti, kad Jis geras tau be priežasties. Suprantu, kad jei Jis nėra geras man, tai išvis nėra geras. Jis buvo geras, kai buvau motinos iščiose, kai ėjau į mokyklą, su automatu kalenau iš šalčio Kaliningrado kapinėse, kai žiauriai nesisekė ir visi lingavo galvas - šakės jam. O Dievas visada buvo geras. Ir bus. Jis pažadėjo Biblijoje: "Būsiu su tavim ir varge". Taip, varge daug kas ieško Dievo, bet negali surasti, nes nepažino Jo tada, kai galėjo pamatyti Jo gerumą. Religijos yra kvailos, nes siūlo krūvą apeigų, kurios turėtų pakeisti Dievą, iš dalies ir pakeičia žmonėms.Žmonės nusiramina, tačiau niekas negali pakeisti Jo gerumo, kuris yra neutarnautas ir nepamatuojamas, kaip ir kiekviena meilė.

Dvigubas šūvis;)

Vis galvoju apie savo mažiausią vaiką. Žmona vadina dukrą Emilija, o aš - Veronika. Manau, jau būtų laikas duoti jai dvigubą vardą. Ištariu "Emilija Veronika", kažkaip keistai skamba. Nežinau, ar gražu. Gal kas gali patarti iš šalies?

Vaikai ir karvės žindenės

Praeitą savaitę Vyriausybė nepritarė siūlymui nuo 50 iki 93,75 lito per mėnesį padidinti vaikams iš daugiavaikių šeimų mokamas išmokas. Tokį pasiūlymą buvo užregistravusi Seimo Liberalų demokratų frakcijos narė Aldona Balsienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, Vyriausybė dabar turi kitų prioritetų - pasirūpinti, kad iki 2009 metų 50 litų dydžio mėnesio išmokos būtų mokamos visiems šalies vaikams, kurių šiuo metu yra apie 800 tūkstančių.
Tiesa, buvo pažymėta, kad kita atsisakymo didinti išmokas vaikams iš daugiavaikių šeimų priežastis - didelis papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikis.
Užjaučiu valstybę ir Vyriausybę, kuriai nuolat trūksta lėšų, kad visokie daugiavaikiai kėsinasi į šventą biudžetą. Tačiau iš kitos pusės nesuprantu, kai Algirdas Brazauskas išdidžiai per spaudos konferenciją pareiškia, kad yra lėšų po 50 –100 litų padidinti pensijas. Neturiu nieko prieš pernsininkus, žinoma, kad jiems reikėtų didinti pensijas, bet kartu ir nesuprantu, kodėl valstybė labiausiai rūpinasi šia gyventojų grupe. Nors ko čia nesuprasti – vaikai negali balsuoti per rinkimus. Tuo labiau, kad vykdomosios valdžios atstovai pabrėžė, kad mažas pajamas gaunančios šeimos su vaikais turi teisę gauti ne tik išmokas vaikams, bet ir kitą socialinę paramą.
Suprantu, kad tai irgi parama šeimoms, kurios ryžosi auginti daugiau negu 1-2 vaikus. Tačiau kalba eina ne apie tai – valstybės prioritetas aiškiai nenukreiptas į tai, kad Lietuvoje būtų kuo daugiau vaikų, kad gaudami minimumą sutuoktiniai nebijotų, kad į pasaulį ateis dar viena gyvybė.Tuo pačiu skamba pavojaus varpai, kad tauta nyksta, o nieko pozityvaus nedaroma.Argi normalu, kad atėjęs į namus žmogus saldainius duoda ne vaikams, o pačiam seniausiam?
Paklausykit, kaip skamba Vyriausybės pasisakymas “pasirūpinti, kad iki 2009 metų 50 litų dydžio mėnesio išmokos būtų mokamos visiems šalies vaikams”.
Iš pirmo žvilgsnio skamba kilniai, o iš kitos pusės atrodo juokingai. Ūkininkai jau šiandien gauna išmokas už kiekvieną karvę žindenę, aviną, strutį, asilą ar bičių avilį. Norit pasakyti, jog mūsų vaikai mažiau verti negu karvės žindenės ar paršavedės? Tai skamba tikrai juokingai, bet ir graudžiai.
O padėtį galima pataisyti labai paprastai, jei jau lietuviai tokie buki, kad karvės yra svarbesnės už vaikus, tereikia vaikus vadinti prieaugliu. O prieaugliu, kaip žinia, reikia rūpintis;)

Laikas vaikščioti vandeniu

Pastaruoju metu patiriu tam tikra susidvejinimą. Vis galvodavau koks esu, juk nieks manęs nepažįsta taip, kai aš pats.
Puikiai žinau, kad iš vienos pusės esu be galo sėslus ir koncervatyvus, o is kitos pusės mėgstu judėjimą ir pasikeitimus. Taigi, abi šios pusės nuolat pjaunasi mano viduje. Jausmas nekoks. Ypač tai vargindavo mane, kai neturėjau dvasinio pagrindo. Po to supratau, kad kaip sako Ekleziastas: "Yra laikas apsikabinti ir yra laikas susilaikyti nuo apkabinimo". Viskam yra laikas.
Einu į kažką naujo, bet konservatyvioji pusė mane plėšia į gabalus ir gąsdina. Taigi prieš susiremiant su kliūtimis turiu nugalėti pats save.Kitaip karą pralošiu. Suprantu, kad dabar laikas pasikeitimams, suprantu, kad laikas ką nors daryti pirmą kartą, ko niekada nedarei, truputį paeiti vandeniu, nors kitiems tai atrodo neįmanoma. O aš žinau, kad įmanoma, nes dabar yra laikas vaikščioti vandeniu. Ir jau einu...

Pabėgimas atsidada dar kartąi

Kažkaip pagalvojau, kad seniai nebesapnuoju, o jei sapnuoju, tai sapnai būna kažkokie materialistiniai. Kitaip sakant, net naktį nuo savęs pabėgti negali;)

Parama nenuskurdina

Nespėjo pasaulis atsigauti nuo cunamio Azijoje , kai galingiausią pasaulio valstybę užgriuvo uraganas "Katrina". Daugiau kaip milijoną gyventojų turinčiame Naujajame Orleane, prognozuoja specialistai, po uragano gali būti rasta apie 10 000 žuvusių žmonių
Ta proga galime prisiminti, kad jau pusmetis kaip televizijos ekranuose laiks nuo laiko pasirodo iškalbinga reklama ”Lietuva – paramos teikėja”.Mums patiems, atrodytų, dar reikia pagalbos, o mes raginami pratintis prie minties, kad dabar jau mes kitiems turime padėti.
Toks požiūris yra teisingas, bet tik iš dalies. Biblija sako:"Vienas duoda ir nenuskursta, kitas pasilaiko daugiau negu reikia, ir vis tiek stokoja". Labai geras pavyzdys yra Afrikos valstybės – iš visų juodojo kontinentų valstybių tik PAR, Namibija ir Alžyras išgyvena be užsienio paramos. Yra valstybių, kurių biudžeto net 80 procentų sudaro užsienio parama. Ir tos šalys ima paramą milijardais dolerių ir… skursta toliau.
Paradoksalu, bet nė viena paramą teikianti šalis nenuskursta, o imančios paramą… nepraturtėja. Todėl, bent jau mano manymu, labai teisinga pratinti duoti, o ne imti. Juk duodantis žmogus nesijaučia skurdžiumi, o imantis visada laikomas savo neturto valdžioje.
Ir pabaigai - Lietuvos Raudonasis Kryžius renka aukas žmonėms, nukentėjusiems nuo uragano “Katrina” JAV. Galima lėšas pervesti į specialias Raudonojo kryžiaus sąskaitas: Vilniaus banko LT277044060000908211,”Nord/LB Lietuva” LT434010042400576560, “Hansa” banko LT27300010002448010.

Už Izraelį

Žiniasklaidos dėmesyje vėl atsidūrė Izraelis, pradėjęs pasitraukimą iš Gazos Ruožo.
Pranešimai apie priverstinį iškeldinimą buvo įteikti 9 tūkst. Gazos Ruožo gyventojų, įsikūrusių 21 nausėdijoje, ir keturių Vakarų Kranto nausėdijų, kurių čia iš viso yra 120, žmonėms.
Žydų pasitraukimas, palestiniečių kovotojų laikomas pergale, o oponentų Izraelyje apraudamas kaip pasidavimas smurtui, taps pirmuoju žydų nausėdijų iškeldinimu iš teritorijų, kuriose palestiniečiai nori įkurti savo valstybę.
Taigi, viskas kaip ir juda taikos link. Tačiau džiaugtis visiškai nėra dėl ko. Pirma, kovos ir toliau nesiliaus, tai pradeda suprasti visas pasaulis. Kodėl? Mažai kas žino, kad žydų musulmonai nekenčia ne todėl, kad jie tariamai okupavo žemes, o todėl, kad Koranas sako, kad paskutinio teismo diena neateis tol, kol musulmonai nenugalės žydų Izraelyje. Štai ką pasakoja buvęs musulmonų teroristas, vėliau tapęs krikščionimi, apie savo jaunystės metus: ”Tėvas mus perkėlė į musulmonišką mokyklą, kur mums kalė, kad vieną dieną išsipildys sena Mahomedo pranašystė, kad kils karas, kurio metu Šventoji žemė bus atkovota, o žydai bus išnaikinti masinių žudynių būdu. Ši pranašystė skamba taip: ”Teismo diena neateis, kol musulmonų giminė nenugalės žydų giminės”. Kai pranašo Mahomedo klausė, kur tai turi įvykti, jis atsakė:”Jeruzalėje ir aplinikinėse tautose".
Antra, nėra tokios tautos kaip palestiniečiai – tai arabai, įsikūrę Palestinoje iš aplinkinių šalių. Ironiška, kad net intifados (sukilimo) vadovas Jasiras Arafatas buvo gimęs Egipte.
Gyvendami Sovietų Sąjungoje mes daugiau nieko ir negirdėjome kaip tik tai, koks baisus agresorius yra Izraelis, ir kokie nelaimingi yra palestiniečiai. Savaime aišku, karas dar nė vieno nepadarė laimingo. Tačiau tik po rugsėjo 11 dienos sprogimų JAV, sprogimų Ispanijoje, Londone, galų gale Egipte, pasaulis pamažu ima suprasti, su kuo Izraelis turi reikalų jau ilgą laiką. Ir dar ilgai, matyt, turės, nes palestiniečių tikslas – ne turėti savo valstybę, ramiai gyventi, bet išpildyti Mahomedo pranašystę ir nugalėti Izraelį. Dar keisčiau skamba faktas, kad reikalaujama ne Gazos Ruožo žemių, o to, kad visi žydai iš ten išsikeltų… Kažkodėl šis faktas neužkliūna pasauliui. Kažin kaip būtų sureagavęs pasaulis, jei Lietuva po nepriklausomybės paskelbimo būtų pareikalavusi, kad visi kitataučiai išsikeltų. Tai jau kvepia nacizmu.
O kad pasitraukimas kovos neužbaigs, jau liudija ir nauji musulmonų savižudžių išpuoliai.

Kvailiai pagal lytį neskirstomi

Vilniuje baigėsi ketvirtasis Lietuvos moterų suvažiavimas, kurį globojo premjeras Algirdas Brazauskas.
Rizikuoju susilaukti moterų nemalonės, bet vis dėlto pasakysiu, kad tokie suvažiavimai atrodo keistai, nes į suvažiavimą Vilniuje susirinkusios Lietuvos moterys daugiausia kalbėjo apie diskriminaciją, smurtą šeimoje ir reikalavo iš vyrų… lygių teisių. Tačiau joms nepavyko išvengti ir tarpusavio konfliktų. Žinios, kurios pasiekdavo iš šio suvažiavimo, o ir pačių delegačių elgesys dažnai vertė šypsotis. Arba štai vienos iš organizatorių Lilijos Vasiliauskienės pasisakymai, kai ji tvirtino, kad moterų diskriminacija ir vyrų nepakantumas moterų atžvilgiu taip toli pažengę Lietuvoje, kad net biudžetas … sudarinėjamas pagal lyties principą: “Pasirodo, kad mūsų šalyje biudžetas sudarinėjamas pagal lyties principą. Tai reiškia, kad prioritetiškai finansuojamos tos sritys, kur dirba daugiau vyrų. Turiu galvoje Krašto apsaugos ministeriją, transportą, ryšius, energetiką. O tos sritys, kuriose susikaupusios moterys, finansuojamos likutiniu principu”.
Tokių toli siekiančių išvadų gali prieiti tik išties didžio proto organizatorės. Nors seniai žinoma, kad vyrai vykdo sistemingą moterų diskriminavimą, t.y. susikaupia tam tikrose specialybėse, o paskui kreipiasi į vyriausybę (ten irgi dauguma vyrų), kad ji geriau finansuotų tas specialybes, bet tik dabar tai buvo demaskuota! Jei jau moterys suvažiavime mąsto taip globaliai, tai riesta visiems vyrams bus, oi riesta.
Neturiu nieko prieš moteris, bet visiškai pritariu Seimo narei konservatorei Vilijai Aleknaitei - Abramikienei, kuri suvažiavimą vadino konservatyvių feminisčių susirinkimu. O tas feminizmo agresyvumas atrode ir juokingai, ir atstumiančiai.
Statistikos departamento išleistame rinkinyje „Moterys ir vyrai Lietuvoje 2004 metais“ pateikiami duomenys moterų ir vyrų sveikatos būklę, mokymąsi, dalyvavimą darbo rinkoje, valstybės valdyme, sako štai ką: ”2005 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 1827,2 tūkst. moterų ir 1598,1 tūkst. vyrų. Moterys sudarė 53,3 procento visų gyventojų, 1000-iui vyrų teko 1143 moterys. Lietuvoje moterys gyvena beveik 12 metų ilgiau nei vyrai. Moterų tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė – 78 metai, vyrų – 66 metai”.Taigi, moterys jau ne pirmą dešimtmetį sudaro absoliučią daugumą, gyvena ilgiau, jų užimtumas didesnis, nedarbo lygis mažesnis ir t.t.
Bet trumpai ir aiškiai sakant, stebint kalbas ir pasisakymus, galima perfrazuoti posakį:”Niekšai tautybės neturi” į “Kvailiai pagal lytį neskirstomi”. Kaip kitaip pavadinti pagrindinį suvažiavimo dokumentą, skirtą moterų … reprodukcijai… Ačiū Dievui, jį priėmė pačios moterys, nes išgirdusios vien šį žodį moterys turėtų įsižeisti, o galėtum ir antausį gauti, nes terminas tai kaip kokioms… paršavedėms taikomas. Vyrai gali pabandyti namuose žmonai pasakyt:”Brangioji, aš pasirūpinsiu tavo reprodukcija pagal Pekino platformą” (Iki skyrybų gal nenueisite, bet antausis beveik garantuotas).
Ar tai ir sudaro moteriškumo esmę ir moters vertę visuomenėje?